Pasak rinkimų komisijos pareigūnų, suskaičiavus 98 proc. visų balsų paaiškėjo, kad 68 metų konservatoriui, vadovavusiam šiai Pietų Amerikos valstybei 2010–2014 metais, savo balsus atidavė 55 proc. rinkėjų.
Jo kairiųjų pažiūrų konkurentas – 64 metų Alejandro Guillieras, buvęs televizijos laidų vedėjas – surinko 45 proc. rinkėjų balsų ir pripažino savo „sunkų pralaimėjimą“. Rinkimuose jis dalyvavo kaip nepriklausomas kandidatas, tačiau jį palaikė kadenciją baigiančios prezidentės socialistės Michelle Bachelet partija.
S.Pineros ketverių metų kadencija prasidės kitų metų kovą. Čilės, kuri išgauna daugiausiai vario pasaulyje, prezidento postą jis ir vėl perims iš M.Bachelet. Pastaroji, pagal konstituciją, nebegalėjo siekti naujos kadencijos.
M.Bachelet ir S.Pinera keitė vienas kitą prezidento poste nuo 2006 metų. Nuo to laiko šalies politika vis keitėsi iš centro dešiniųjų pažiūrų į centro kairiąsias.
S.Pineros šalininkai susirinko prie jo rinkimų štabo tikėdamiesi išgirsti jo pergalės kalbą.
Neužtikrinti rinkimai
Vis dėlto S.Pineros pergalė antrame rinkimų ture nebuvo užtikrinta. Lapkričio 19-ąją vykusiame pirmame ture jis surinko gerokai mažiau rinkėjų balsų nei tikėjosi – tik 37 procentus.
Analitikų manymu, A.Guillieras, pirmame ture sulaukęs 22 proc. rinkėjų palaikymo, sekmadienį galėjo susirinkti kitų pralaimėjusių kairiųjų kandidatų šalininkų balsus.
Vis dėlto galiausiai rinkėjai atidavė pirmenybę S.Pineros patirčiai. Šis politikas, kurio turtas vertinamas 2,7 mlrd. dolerių (apie 2,3 mlrd. eurų), prisistatė kaip saugus pasirinkimas valdyti penktą didžiausią Pietų Amerikos ekonomiką.
Sekmadienio rinkimai vyko šalyje tvyrant niūriai atmosferai, nes Čilės pietus sukrėtus purvo nuošliaužai žuvo 11 žmonių, o dar 15 dingo.
Abu kandidatai rinkimų dieną neslėpė pasitikėjimo savo jėgomis. Į balsavimo apylinkę atvykęs S.Pinera pareiškė: „Esu tvirtai įsitikinęs, kad laimėsime šiuos rinkimus, ir kad visiems Čilės namų ūkiams ateis geresni laikai.“
Vis dėlto balsavimo rezultatai buvo netikėti, nes pastarosiomis savaitėmis nebuvo atlikta jokios patikimos rinkėjų apklausos.
Marco Moreno iš Centrinio universiteto pavadino šį balsavimą „pačiais neužtikrinčiausiais rinkimais nuo demokratijos sugrįžimo“ 1990 metais, pasibaigus Augusto Pinocheto diktatūrai.
