Praeitą savaitę Nacionalinio Kongreso žemieji rūmai nubalsavo, kad prezidentui būtų pradėtas apkaltos procesas.
Balsuojant Senate 24 įstatymų leidėjai pasisakė už apkaltą, 18 jai nepritarė ir dar vienas susilaikė. Kad prezidentas būtų apkaltintas korupcija, reikėjo surinkti mažiausiai 29 senatorių balsus.
Balsavimo Senate rezultatai reiškia, kad apkaltos iniciatyva žlugo ir kad S.Pinera nebus niekaip nubaustas už vienos kasybos bendrovės pardavimą 2010 metais, per jo pirmąją kadenciją prezidento poste.
Praėjusį mėnesį paskelbtas plataus masto „Pandoros popierių“ (Pandora Papers) žurnalistinis tyrimas atskleidžia, kaip valstybių lyderiai, milijardieriai, nusikaltėliai naudojo lengvatinio apmokestinimo schemas savo turtui slėpti. Jame minima daugiau nei 300 aukšto lygio politikų ir valstybės pareigūnų visame pasaulyje, įskaitant daugiau nei tuziną pareigas einančių valstybių ir vyriausybių vadovų.
Nutekinti dokumentai susieja S. Pinerą su kasybos įmonės „Dominga“ pardavimu už 152 mln. JAV dolerių (134 mln. eurų dabartiniu kursu) per jo vaikų valdomą bendrovę, dalyvaujant verslininkui Carlosui Delano – artimam prezidento draugui.
Iš „Pandoros popierių“ medžiagos paaiškėjo, kad didelė dalis šios operacijos buvo atlikta Britanijos Mergelių Salose – lengvatinio apmokestinimo zonoje.
Anot Čilės opozicijos, veikdamas kaip prezidentas S. Pinera, taip pat jo šeima, gavo tiesioginės naudos iš informacijos, kuria disponavo eidamas savo pareigas.
Oponentai pabrėžia, kad S.Pineros dalyvavimas padidino bendrovės kainą.
S.Pinera, vienas turtingiausių žmonių Čilėje, neigė kaip nors nusižengęs ir sakė, kad buvo išteisintas 2017 metais atlikus tyrimą dėl minėto sandorio.
Naujausias apkaltos procesas buvo jau antras nesėkmingas mėginimas pašalinti iš posto S. Pinerą. 2019 metais prezidentą mėginta atstatydinti dėl griežtų priemonių prieš demonstrantus, protestavusius dėl didelės atskirties Čilėje tarp turtingųjų ir nepasiturinčiųjų.
