Trečiadienį į parlamentą kreipęsis V.Putinas pasiūlė nemažai konstitucinių reformų, įskaitant didesnių galių parlamentui suteikimą, konstitucinio statuso šiuo metu patariamąjį vaidmenį atliekančiai Valstybės tarybai suteikimą, naujus ribojimus būsimiems prezidentams.
Po kelių valandų atsistatydino visa Rusijos vyriausybė.
Analitikai sutaria, kad anksčiau nei tikėtasi V.Putinas pradėjo ieškoti būdų, kaip išlikti valdžioje po 2024-ųjų, kai baigsis jo prezidento kadencija. Konstitucija draudžia šiame poste išbūti daugiau nei dvi kadencijas iš eilės.
Rusijos pilietinę visuomenę tyrinėjanti analitikė Jana Gorochovskaja „The Guardian“ rašo, V.Putino pasiūlytos konstitucinės reformos Rusijos politinei sistemai gali turėti netikėtų teigiamų padarinių.
„Nepaisant fakto, kad Putinas išliks, pasiūlyti pokyčiai ilgalaikėje perspektyvoje gali turėti teigiamų pasekmių. Kad ir kokios ciniškos Putino pastangos perkelti galias iš prezidento parlamentui, stipresnis parlamentas yra geras dalykas Rusijai“, – rašo ji.
Analitikė rašo, kad šiandien Valstybės Dūmai yra likusi vienintelė funkcija – nesiginčijant greitai patvirtinti vyriausybės įstatymus.
„(Parlamento) nariai nekuria politikos ar nedaro jai įtakos. Rinkėjai yra visiškai atitrūkę nuo politinio proceso, nes jų atstovai nėra suinteresuoti tarnauti apygardoms. Visa atstovaujamosios demokratijos grandinė nuo rinkėjo iki įstatymų leidybos yra sutrūkusi.
Tačiau jei Dūma taps galingesnė prezidento atžvilgiu, rinkimai taps konkurencingesni. Ne dėl demokratinės dvasios, o politinių interesų. Žmones, kurie nori įgyvendinti pokyčius, trauks institucijos, suteikiančios tokią galimybę. Didesnė konkurencija dėl balsų paskatins politikos daugiau tiesiogiai kreiptis į rinkėjus“, – „The Guardian“ rašo J.Gorovskaja.
Panašios nuomonės laikosi Rusijos analitikas, Karališkojo ginkluotųjų pajėgų instituto Londone ekspertas Markas Galeotti. Jis interviu 15min sakė, kad pokyčiai, kai siūloma suteikti daugiau galių prezidentui, rusams patiks. Esą daug jų mano, kad V.Putinui metas į pensiją, tačiau baiminasi ateities,
„Žvelgiant labai toli į priekį, šios permainos išeis į naudą rusiškai demokratijai – ir tikrai ne dėl to, kad parlamentas ten normalus. Aišku, kad ne.
Ne, manau, jog Rusijai bus naudinga pamažu nutolti nuo prezidentializmo. Putinas bus centrinė figūra, bet iš esmės turės vienu metu žaisti prezidento ir premjero figūrėlėmis. Juk tai bus savotiška stabdžių ir atsvarų sistema“, – 15min sakė M.Galeotti.
Tačiau pokyčių tikisi ne visi.
Vilniaus politikos analizės instituto (VIPA) vyriausias analitikas ketvirtadienį 15min studijoje kalbėjo, kad nesvarbu, kas užims prezidento postą po 2024-ųjų, sistema nepasikeis.
„Mes darome klaida manydami, kad Rusijoje viskas priklauso nuo to, kokį postą užims Putinas. Net jei šiandien Putino nebeliktų dėl vienų ar kitų priežasčių, niekas šiame režime iš esmės nepasikeistų. Šis režimas yra gerokai daugiau nei Putinas. Ne Putinas šitą režimą sukūrė, net jam pasitraukus esminių pokyčių nebus“, – 15min studijoje kalbėjo M.Laurinavičius.
