Vaizdas, kad ir kokiais standartais remtumėmės, buvo neįprastas. Vienos mažiausių ES šalių, Liuksemburgo, premjeras nutarė neatšaukti spaudos konferencijos ir pirštu vis baksnojo į tuščią erdvę ten, kur turėjo stovėti britų premjeras.
Bent jau oficialiai iškilo problemų dėl logistikos. Pats B.Johnsonas aiškino, kad protestuotojai – Liuksemburge gyvenančių britų grupė – buvo labai garsūs, tad susišnekėti būtų buvę labai sunku.
Tuo tarpu Liuksemburgo atstovai pareiškė, kad vietos ir premjerams, ir jų delegacijų nariams, ir, be abejo, žiniasklaidai viduje neužteks.
Kad ir kodėl taip galiausiai nutiko, solinė spaudos konferencija, virtusi X.Bettelio pamokslu, tapo ir didžiulio bei vis dar augančio ES šalių lyderių žemyninėje Europos dalyje nusivylimo nesibaigiančiu „Brexit“ procesu simboliu.
Negailėjo kritikos
X.Bettelis buvo atviras. 2016-aisiais prieš referendumą kampanija už Jungtinės Karalystės pasitraukimą iš ES esą buvo pastatyta ant melagingų pagrindų, o B.Johnsono dažnai kartojama mantra apie progresą derybose su Bendrija „nepagrįsta“ – esą Londonas sprendimų ir toliau nesiūlo.
Visų svarbiausia, dėl akligatvio, anot Liuksemburgo lyderio, kalta ne ES, o Jungtinė Karalystė.
Net jei susitarti pavyks, ar tikrai B.Johnsonas sulauks pritarimo Bendruomenių Rūmuose?
„Tik noriu pakartoti ir priminti, kad Theresai May tiko susitarimas dėl „Brexit“. Britanijos vidaus problemos kelia bendras problemas visai ES“, – teigė X.Bettelis.
Pyktis akivaizdus – ir ne tik dėl nežinios sukeliamo streso, kurį turi kęsti „aiškumo norinčios ir nusipelniusios“ ES šalys, jų piliečiai ir kompanijos, bet ir dėl žaidimo, kurį žaidžia Jungtinės Karalystės vyriausybė.
Pavyzdžiui, B.Johnsonas vis kalba apie „tikrus judesio ženklus“ Berlyne, Paryžiuje ir Dubline, siekiant panaikinti backstop – apsidraudžiamąją priemonę, pagal kurią Jungtinė Karalystė laikinai liktų ES muitų sąjungoje, kad būtų galima išlaikyti atvirą sieną tarp Airijos ir Šiaurės Airijos.
„Matoma didžiulė pažanga“, – tikina britų premjeras, nors ES pareigūnai privačiai sako, kad reguliarių susitikimų su B.Johnsono specialiuoju pasiuntiniu net nelaiko derybomis.
Be to, smarkiai abejojama, kad britų vyriausybės vadovas, ilgam įšaldęs parlamento darbą ir nesugebantis pateikti konkrečių pasiūlymų, apskritai nori kokio nors sandorio.
O net jei susitarti pavyks, ar tikrai B.Johnsonas sulauks pritarimo Bendruomenių Rūmuose?
Kuo greičiau išstos, tuo geriau?
Idėja dėl tik abiejose Airijoje galiosiančios tvarkos maistui ir žemės ūkiui, apie kurią kalba Dauningo gatvė, greičiausiai nepraslys, nes ES griežtai saugo savo rinkas nuo pavojingų produktų, sukčiavimo ir nesąžiningos konkurencijos.
Kitaip tariant, kantrybė senka. Viltis, kad britai susipras, atšauks „Brexit“ ir liks ES, keičia vos ne maldos, kad Jungtinės Karalystės Bendrijoje pagaliau neliktų.
Vienas ES diplomatas „The Guardian“ pareiškė: „Kam mums reikia šalies, kuri tokia beviltiškai susiskaldžiusi? Žaizdos neužgis ištisas kartas, o tai būtų žalinga ir Europai. Sugrįžkite, bet pirmiausia pasitraukite ir susitvarkykite.“
27 ES narių blokas nepasitiki B.Johnsonu, bet nedaug kas su viltimi žiūri ir į leiboristų lyderį Jeremy Corbyną bei entuziastingus tolesnės šalies narystės ES šalininkus parlamente.
Aišku, europiečiams tikrai būtų geriau susitarti dėl „Brexit“. Nenorima ir chaoso bei ekonominio skausmo, ir sudaryti įspūdį, kad ES tik padeda Jungtinei Karalystei nusiristi į dar didesnę sumaištį.
Kam mums reikia šalies, kuri tokia beviltiškai susiskaldžiusi? Žaizdos neužgis ištisas kartas, o tai būtų žalinga ir Europai. Sugrįžkite, bet pirmiausia pasitraukite ir susitvarkykite.
Tačiau susitarimas negali būti stumiamas bet kokia kaina. ES narės greičiausiai tikrai neišduos Airijos ir jos interesų, nes Bendrija, nepaisant Vokietijos ir Prancūzijos galios, yra klubas mažų šalių, kuriose negyvena daugybė milijonų žmonių.
Negana to, Bendrijos prioritetas – ES Bendrosios rinkos vieningumas. Didžiosios kompanijos tikrai bendrauja su ES šalių vyriausybėmis, bet tikrai ne tam, kad įtikintų pasiūlyti britams palankų susitarimą vien dėl galimų smūgių BMW automobilių prekybai.
„Ne, Europos verslininkai nori, kad vyriausybės išvengtų situacijos, kai britų kompanijos išlaikytų privilegijuotą priėjimą prie bendrosios rinkos. Pastarosios susilpnėjimas Europai daug rizikingesnis nei „Brexit“ be susitarimo“, – rašo „The Guardian“.
Anot leidinio analitikų, būtent dėl to ES šiuo metu norėtų, kad Jungtinė Karalystė paliktų Bendriją – ir kuo greičiau. Kaip parodė susierzinusio X.Bettelio pavyzdys, ES jau vargina drama už Lamanšo.