CNN: Rusijos skaitmeninė geležinė uždanga ima braškėti – Maskva prarandą kontrolę

Nesuvokiami nauji Rusijos cenzūros įstatymai buvo nukreipti prieš bet kokią Kremliaus nekontroliuojamą žiniasklaidą, o dauguma nepriklausomų žurnalistų laiku susivokė ir paliko šalį, kad jiems netektų savo dienų užbaigti viename iš žiaurių Rusijos kalėjimų.

Sustiprinus skaitmeninę geležinę uždangą, bent iš dalies pavyko atriboti rusus nuo naujienų iš Vakarų ir socialinės žiniasklaidos svetainių.

CNN pažymėjo, jog, per antikarinius protestus valdžios institucijoms sulaikius tūkstančius žmonių, Rusijos miestuose ir miesteliuose įsivyravo baimės kultūra, dėl kurios daugelis negali viešai dalintis savo tikromis mintimis apie karą.

Praėjus vieneriems metams, informacijos kontrolė Rusijoje išlieka griežta, o parama konfliktui, regis, ima po truputį skeldėti.

Techniškai išprusę internautai geba apeiti valstybinius ribojimus, kad galėtų susipažinti su realybę atspindinčiais reportažais ir tikromis nuotraukomis iš fronto linijų. Tačiau pagrindinis Rusijos tikslas – suvaldyti individualų karo metų poveikį savo piliečiams.

„Iš pradžių aš tai palaikiau“, – CNN sakė 53 metų Maskvos gyventoja Natalija apie tai, ką Kremlius ir dauguma rusų eufemistiškai vadina „specialia karine operacija“.

„Tačiau dabar esu visiškai prieš ją“, – pridūrė moteris.

Maskvos parlamentaras: Jei Kyjivas turi virsti griuvėsiais, kad virš jo plevėsuotų mūsų vėliava, tebūnie!

„Kas privertė mane pakeisti nuomonę?“ – garsiai svarstė ji.

„Pirma, mano sūnus yra mobilizacijai tinkamo amžiaus ir aš bijau dėl jo. Antra, turiu labai daug draugų ten, Ukrainoje, ir su jais bendrauju. Štai kodėl esu prieš.“

„Nepasitikiu mūsų televizija, – sakė ji. – Negaliu būti tikra, kad jie sako tiesą, tiesiog nežinau.“

Natalija nėra vienintelė rusė, nusistačiusi prieš konfliktą, tačiau panašu, kad ji sudaro mažumą.

Rusijoje gyventojus tebekausto baimė

Šalyje, kurioje nepriklausomi apklausų rengėjai yra vyriausybės taikinys, o daugelis iš 146 mln. piliečių nenori viešai smerkti prezidento V.Putino, visuomenės nuomonę įvertinti yra labai sunku. Tačiau, nevyriausybinės apklausų organizacijos „Levada“ duomenimis, nuo praėjusių metų kovo iki lapkričio mėn. invazijos palaikymas tarp rusų sumažėjo vos 6 proc. iki 74 proc.

Pasak „BBC Monitoring“ darbuotojo Francio Scarro, kasdien analizuojančio Rusijos žiniasklaidą, likus kelioms dienoms iki Rusijos invazijos metinių, vienas Rusijos parlamento narys valstybinio televizijos kanalo „Russia-1“ žiūrovams sakė, kad „jei Kyjivas turi virsti griuvėsiais, kad virš jo plevėsuotų mūsų vėliava, tebūnie!“.

Tuo tarpu radijo laidų vedėjas Sergejus Mardanas pareiškė, jog „Ukrainai yra tik viena taikos formulė: likviduoti Ukrainą kaip valstybę“.

Panašių pasisakymų Rusijos informacinėje erdvėje gausu.

CNN atkreipė dėmesį, jog kito prorusiško buvusio įstatymų leidėjo pareiškimas puikiai atspindi valstybiniuose televizijos kanaluose egzistuojančią alternatyvią tikrovę. Komentare apie Maskvos karo pažangą jis sakė, kad „viskas vyksta pagal planą ir viskas kontroliuojama“.

Leidinys pažymėjo, jog tokio turinio televizijos transliacijos paprastai patinka vyresnio amžiaus konservatyviems rusams, kurie ilgisi Sovietų Sąjungos laikų. Tačiau tarp šio naratyvo šalininkų gausu ir jaunesnių žmonių – sąmoningai priėmusių V.Putino diktuojamą tiesą kaip tikrovę.

„Zuma press“/„Scanpix“/Rusijos Federacijos vėliava

„Mano nuomonė apie Ukrainą pasikeitė“, – sakė 37 metų Jekaterina, kuri grįžusi iš darbo įsijungia populiarią Rusijos naujienų programą „60 minučių“.

„Iš pradžių mano jausmai buvo tokie: kokia šio karo prasmė? Kodėl jie priėmė sprendimą jį pradėti? Dėl to žmonių gyvenimas čia, Rusijoje, tampa daug blogesnis!“

Konfliktas jai padarė asmeninę žalą: „Per šiuos metus mano gyvenimas labai pablogėjo. Laimei, niekas iš mano artimųjų nebuvo mobilizuotas. Tačiau praradau darbą. Ir visur aplinkui matau radikalius pokyčius.“

Ir vis dėlto pirminis Jekaterinos pasipriešinimas invazijai išblėso.

„Priėjau prie išvados, kad ši specialioji karinė operacija buvo neišvengiama, – teigė moteris. – Iki to būtų buvę prieita bet kokiu atveju. Ir jei nebūtume veikę pirmieji, prieš mus būtų buvęs pradėtas karas.“

CNN pastebėjo, jog Jekaterinos istorija tik patvirtina Rusijos valstybinės žiniasklaidos propagandos veiksmingumą, o toks kardinalus vertinimo pasikeitimas ir yra vienas iš tokios Kremliaus politikos tikslų.

„Aš visiškai pasitikiu skelbiamomis naujienomis. Taip, jos visos priklauso valstybei, (bet) kodėl turėčiau jomis nepasitikėti?“ – CNN sakė 40-metė rinkodaros įmonės personalo direktorė Julija.

„Manau, kad (karas) vyksta sėkmingai. Galbūt jis trunka ilgiau, nei galima būtų norėti. Bet manau, kad jis sėkmingas“, – teigė moteris, kurios pagrindinis naujienų šaltinis yra valstybei priklausantis „Pirmasis“ televizijos kanalas.

Abejojančių daugėja

„Levada“ centro duomenimis, maždaug du trečdaliai rusų daugiausia naujienų gauna per televiziją – tai didesnė dalis nei daugelyje Vakarų šalių.

Tačiau Julijos ir Jekaterinos nuotaikos toli gražu nėra visuotinės. Net tiems, kurie iš esmės palaiko karą, Kremliaus kontroliuojama televizija transliuoja su daugelio rusų tikrove prasilenkiančią programą.

„Viską, ką girdžiu per valstybinius kanalus, daliju per pusę. Nepasitikiu niekuo (visiškai)“, – sakė 55 metų buhalterė Tatjana.

„Reikia viską analizuoti..., nes tam tikrus dalykus jie nutyli, (arba) nepasako“, – pasakojo 58 metų inžinierius Leonidas.

Keletas žmonių, su kuriais CNN kalbėjosi Maskvoje, išsakė panašius jausmus, pabrėždami, kad, nors jie ir stebi naujienas valstybės kontroliuojamoje televizijoje, bet vertina jas skeptiškai. Nemažą dalį pašnekovų pasiekia ir skirtingi požiūriai į situaciją Ukrainoje.

O.Lautman: Rusai palaiko konfliktą, nes turi imperialistinių ambicijų. Tačiau dabar jis beldžiasi į jų duris, todėl regimi pokyčiai.

„Manau, kad visais jais galima pasitikėti tik iki tam tikros ribos. Valstybiniai kanalai kartais atspindi tiesą, bet kitais atvejais jie sako dalykus tik tam, kad nuramintų žmones“, – pareiškė dvidešimtmetis Danilas.

Rusijos visuomenės nuomonę tiriantys sociologai teigia, kad dauguma šalies gyventojų yra tarp dviejų kraštutinumų.

„Gana dažnai kalbame tik apie šiuos didelius (karą) remiančiųjų skaičius, – sakė Maskvoje įsikūrusio „Levada“ centro direktorius Denisas Volkovas. – Tačiau nėra taip, kad visi šie žmonės tuo džiaugiasi. Jie palaiko savo pusę, (bet) mieliau norėtų, kad jis baigtųsi ir kovos būtų nutrauktos.“

Pasak Europos politikos analizės centro (CEPA) Ateities Rusijos analitikės Natalijos Saveljevos, kuri po invazijos apklausė šimtus rusų, siekdama suprasti, kiek iš tikrųjų visuomenė remia karą, ši žmonių grupė yra linkusi skirti mažiau dėmesio karui.

„Mes juos vadiname „abejojančiais“, – sakė ji.

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos opozicijos protestas

„Daugelis abejojančiųjų nelabai gilinasi į naujienas... Daugelis jų netiki, kad rusų kariai žudo ukrainiečius – jie kartoja pasakojimą, kurį mato per televiziją“, – CNN teigė ekspertė.

V.Putino galaktikos centre netrūksta ir rusų, kurie yra susirūpinę dėl savo šalies veiksmų Ukrainoje. Tačiau, jei Kremlius negali tikėtis visapusiško gyventojų palaikymo, sociologų nuomone, jis gali pasikliauti bent jau apatija.

Vis sunkiau pristatyti kaip antraeilį dalyką

Vis dėlto per pastaruosius metus tapo sunkiau išlaikyti karą kasdienio gyvenimo nuošalyje, užribyje. Chaotiška V.Putino dalinės mobilizacijos tvarka ir didėjanti Rusijos ekonominė izoliacija priartino konfliktą prie rusų namų, o bendravimas su draugais ir giminaičiais Ukrainoje dažnai pateikia kitokį karo vaizdą, nei praneša valstybinė žiniasklaida.

„Kiekviena šeima pažįsta šeimą, patyrusią nuostolių Ukrainoje, – pažymėjo Olga Lautman, JAV dirbanti CEPA vyresnioji mokslinė bendradarbė, tyrinėjanti Kremliaus vidaus reikalus ir propagandos taktiką. – Rusai palaiko konfliktą, nes turi imperialistinių ambicijų. Tačiau dabar jis beldžiasi į jų duris, todėl regimi pokyčiai.“

K.Suchockis: Rusijoje „YouTube“ tapo televizijos pakaitalu... Kremlius baiminasi, kad jei neturės „YouTube“, negalės kontroliuoti informacijos srauto.

„Jaučiu nerimą nuo tada, kai tai prasidėjo. Tai turi įtakos (produktų) prieinamumui ir kainoms, – praėjusį mėnesį CNN pasakojo moteris, prašiusi likti anonime. – Trūksta viešos informacijos. Žmonėms turėtų būti viskas paaiškinta. Visi tik klausosi Vladimiro Solovjovo.“

„Būtų gerai, jei ekspertai pradėtų reikšti savo tikrąją nuomonę, užuot paklusę valdžios ir V.Putino įsakymams“, – pridūrė ji.

Kino studentė, kuri nuogąstavo, kad po mobilizacijos du mėnesius negirdėjo apie draugą, pridūrė: „Nežinau, kas jam nutiko. Būtų gerai, jei jis tiesiog atsilieptų ir pasakytų: „Man viskas gerai, aš gyvas“.

„Aš tiesiog norėčiau, kad ši speciali karinė operacija – šis karas – apskritai niekada nebūtų prasidėjęs ir kad žmogaus gyvybė iš tikrųjų būtų vertinama“, – CNN teigė pašnekovė.

„Rusija prarado naratyvo kontrolę“

Tokie informacijos kanalai, kaip „Laisvosios Europos radijas“, veikia visoje skaitmeninėje erdvėje, nepaisant to, kad Rusija praėjusiais metais uždraudė „Twitter“, „Facebook“ ir kitas vakarietiškas platformas.

„SIPA“/„Scanpix“/Solidarumas su Ukraina

„Levada“ centro apklausos, atliktos praėjus dviem mėnesiams nuo Rusijos invazijos pradžios, duomenimis, maždaug ketvirtadalis rusų naudojasi virtualaus privataus tinklo (VPN) paslauga, kad galėtų pasiekti blokuojamas svetaines.

Prasidėjus karui, Rusijoje tokių paslaugų paieška „Google“ paieškos sistemoje išaugo iki rekordinio lygio ir nuo to laiko išliko didžiausia per daugiau nei dešimtmetį, rodo paieškos sistemos stebėjimo duomenys.

Tuo tarpu „YouTube“ išlieka viena iš nedaugelio pagrindinių pasaulinių svetainių, vis dar prieinamų dėl savo didžiulio populiarumo Rusijoje ir vertės, skleidžiant propagandinius Kremliaus vaizdo įrašus.

„Rusijoje „YouTube“ tapo televizijos pakaitalu... Kremlius baiminasi, kad jei neturės „YouTube“, negalės kontroliuoti informacijos srauto“, – sakė Kirylis Suchockis, prižiūrintis rusų kalba transliuojamą turinį „Laisvosios Europos radijuje“.

Tai leidžia prasiveržti cenzūruojamoms organizacijoms.

„Aš žiūriu „YouTube“. Peržiūriu ten viską, ką galima pamatyti – turiu omenyje viską", – CNN atviro vienas su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs Maskvos gyventojas. – Federalinių kanalų niekada nežiūriu“.

„Netikiu nė vienu jų žodžiu. Jie visą laiką meluoja! Tereikia įjungti logiką, palyginti šiek tiek informacijos ir pamatysite, kad visa tai – melas“.

Tuo tarpu susirašinėjimo platforma „Telegram“ nuo karo pradžios smarkiai išpopuliarėjo, tapusi vieša karinių tinklaraščių autorių aikštele, kurioje jie analizuoja kiekvieną dieną mūšio lauke.

O.Lautman: Rusija prarado naratyvo kontrolę... Paprastai ji pasikliaudavo tuo, kad turi sklandžią propagandos mašiną, o jos nebėra.

Iš pradžių ši analizė atspindėjo Kremliaus poziciją. Tačiau „maždaug nuo rugsėjo, kai Ukraina pradėjo sėkmingas kontrpuolimo operacijas, viskas ėmė griūti“, – sakė O.Lautman.

„Nieko panašaus nesu mačiusi“, – pridūrė ji.

Dešimtys šaltakraujiškai nusiteikusių tinklaraštininkų, kurių kai kurie gali pasigirti šimtais tūkstančių sekėjų, pastaraisiais mėnesiais piktai nukrypo nuo Kremliaus linijos, peikė jo karinę taktiką ir viešai skelbia praradę tikėjimą vyriausiąja ginkluotųjų pajėgų vadovybe.

Šį mėnesį įvykęs nesėkmingas incidentas Vuhledare, kai rusų tankai įvažiavo į minų lauką, tapo naujausiu epizodu, atskleidusiu šiuos nesutarimus.

Buvęs Maskvos remiamos vadinamosios Donecko liaudies respublikos gynybos ministras Igoris Girkinas, kartais žinomas Igorio Strelkovo slapyvardžiu, dabar griežtai kritikuojantis kampaniją, sakė, kad Rusijos karius „šaudė kaip kalakutus šaudykloje“.

Tuo tarpu keletas Rusijos komentatorių paragino atleisti generolą leitenantą Rustamą Muradovą, Rytų pajėgų grupės vadą.

„Rusija prarado naratyvo kontrolę... Paprastai ji pasikliaudavo tuo, kad turi sklandžią propagandos mašiną, o jos nebėra“, – sakė. O.Lautman.