Mažiausiai vienu atveju įtariami Rusijos šnipai greičiausiai sekė asmenį, priklausiusį JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) programai, pagal kurią į Ameriką pabėgusiems rusams suteikiamos naujos tapatybės.
Amerikiečiai esą baiminasi, kad Kremlius ruošiasi taikytis į asmenis, pasprukusius iš Rusijos. Maskvoje jie laikomi išdavikais ir priešais.
Tiesa, šios informacijos nekomentuoja nei Baltieji rūmai, nei CŽV, nei Rusijos ambasada JAV.
Nuogąstavimai suintensyvėjo po išpuolio Jungtinėje Karalystėje: Solsberio mieste nervus paralyžiuojančiomis dujomis buvo apnuodyti Rusijos valstybės paslaptis britams perdavęs dvigubas agentas Sergejus Skripalis ir jo dukra Julija.
Jungtinės Karalystės ir JAV pareigūnai dėl atakos medžiaga „Novičiok“ kaltina Rusiją. Vakarų šalys netrukus po išpuolio išsiuntė beveik 200 rusų diplomatų-šnipų.
Vien JAV išspyrė 60 rusų, nors prezidentas Donaldas Trumpas vėliau įsiuto supratęs, kad, pavyzdžiui, Vokietija ir Prancūzija atsisveikino su kur kas mažesniu skaičiumi Rusijos diplomatinio korpuso atstovų.
Pareigūnai tiek Vašingtone, tiek Londone įspėja, kad Rusijos specialiosios tarnybos pastaraisiais metais itin išdrąsėjo ir, regis, kone visiškai atvirai žudo Vladimiro Putino režimo priešininkus Vakaruose.
Anksčiau šiais metais JAV Senato užsienio reikalų komitetui priklausantys demokratai paskelbė ataskaitą, kurioje klausė apie daugiau nei dviejų dešimčių V.Putino kritikų mirtį ir priminė, kad Rusijos įstatymai nuo 2006 metų liepos leidžia žudyti užsienyje gyvenančius režimo priešus.
„Mįslingų mirčių, ištikusių žmones, kurie turėjo, Kremliaus manymu, neviešintinos informacijos, šleifas neturėtų būti ignoruojamas Vakaruose“, – rašė Senato demokratai ataskaitoje.
