Naujienų portalo duomenimis, V.Putinas pasirašė įstatymą, kuriuo 2023 m. „nacionalinei gynybai“ skiriama 4,98 trilijono rublių (~48 mlrd. eurų). Tačiau, remiantis vyriausybės dokumentu, kurį anksčiau išanalizavo naujienų agentūra „Reuters“, ši prognozė padvigubinta iki 9,7 trilijono rublių (93,4 mlrd. eurų).
Tai beveik tris kartus daugiau nei Rusija gynybai išleido 2021 m.
-
Rusija pareiškė užkirtusi kelią naujausioms Ukrainos dronų atakoms
-
Baltarusijoje „Wagner“ nariams išduodami nauji pasai
-
Ukraina sako vykdanti puolimą pietiniame fronte netoli Robotynės
-
G.Nausėda: „Wagner“ kovotojų įsitraukimo į neteisėtą migraciją pasienyje nefiksuojama
-
JK žvalgyba: Rusija daug moka norintiems kovoti, bet nebūtinai įgyvendins verbavimo planus
-
J.Prigožinas palaidotas per privačią ceremoniją, sako jo spaudos tarnyba
-
Vokietijoje sulaikytas vyras, kaltinamas pardavinėjęs Rusijai karinės įrangos komponentus
Karališkojo Jungtinių pajėgų gynybos ir saugumo studijų instituto (RUSI) Rusijos ekonomikos specialistas Richardas Connolly teigė, kad Rusijos išlaidos karui 2023 m. gerokai viršys 93,4 mlrd. eurų sumą. Iki visiškos invazijos Rusija gynybai išleisdavo apie 3-4 proc. savo metinio bendrojo vidaus produkto (BVP), o dabar išlaidos gali siekti apie 8-10 proc.
Ši suma 2023 m. gali siekti iki 277,4 mlrd. eurų, tvirtino Vokietijos tarptautinių ir saugumo reikalų instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Janis Kluge. Nuo karo pradžios Rusijos biudžeto deficitas smarkiai išaugo, iš dalies dėl mažesnių pajamų iš naftos ir dujų eksporto, kurį riboja sankcijos ir didelės nuolaidos likusiems klientams.
CNN pažymėjo, kad Rusijos pajamos iš naftos ir dujų sektoriaus sausio-liepos mėn. buvo 41 proc. mažesnės nei tuo pačiu 2022 m. laikotarpiu. Tai reiškia, kad vyriausybė turi daugiau skolintis. Valstybės skola, kuri šiuo metu sudaro 14,9 proc. BVP, didės.
„Padidinsime savo skolą, tai beviltiška situacija. Turėsime tai padaryti, nes auga mūsų išlaidų pusė“, – praėjusį mėnesį sakė Rusijos finansų viceministrė Irina Okladnikova.
„Rusija yra tokioje padėtyje, kad tiesiog negali gyventi su daug mažesne naftos kaina. Makroekonominis stabilumas priklauso nuo to, ar naftos kainos išliks dabartinio lygio“, – aiškino Liamas Peachas iš bendrovės „Capital Economics“.
Tuo tarpu Berlyne įsikūrusio „Carnegie“ taikos fondo Eurazijos studijų bendradarbė Aleksandra Prokopenko teigė, kad Rusija gali būti pajėgi finansuoti karą dar maždaug metus, tačiau jei jis užsitęs toliau, vyriausybė turės priimti „sunkius sprendimus“.
„Kompromisas bus toks, kad teks didinti mokesčius arba mažinti išlaidas infrastruktūrai, pavyzdžiui, keliams tiesti ir tiltams prižiūrėti, nes karui reikės vis daugiau išlaidų“, – aiškino ji CNN žurnalistams.
Analitikas L.Peachas taip pat linkęs pritarti šiai prognozei. Jo nuomone, Rusijai artimiausiu metu reikės užlopyti biudžeto deficitą ir ji gali pakelti mokestinę naštą pelningiausiems ekonomikos sektoriams, pavyzdžiui, bankams ir energetikos bendrovėms.
„Didžiausios Rusijos bendrovės vis labiau bus pavaldžios vyriausybei. Nuolatinio įsipareigojimo siekti karinių tikslų kaina bus Rusijos augimo perspektyvų ir gyvenimo lygio silpnėjimas“, – pabrėžė ekspertas.
Naujienų agentūra „Unian“ pažymėjo, jog Rusijos Federacija nebegali kariauti taip, kaip anksčiau, ir ruošiasi „atsigręžti atgal“.
Būtent todėl buvo likviduoti „Wagner“ grupuotės lyderiai Jevgenijus Prigožinas ir Dmitrijus Utkinas, o teroristu laikomas Igoris Girkinas buvo sulaikytas, nuomone pasidalijo žmogaus teisių aktyvistas ir portalo „Gulagu.net“ įkūrėjas Vladimiras Osečkinas.
Nors V.Osečkinas nemano, kad karas Ukrainoje greitai baigsis, tačiau jis įsitikinęs, kad jis negali tęstis tokiu formatu, kokiu jį iki šiol vedė Rusija.
