Ne mažiau svarbu ir tai, kad Kyjivo sąjungininkams buvo pasiųsta politinė žinia, kuri pakeitė vyraujantį karo naratyvą – kad Ukrainos pajėgos yra pasmerktos kovoti nesibaigiančioje užnugario apsaugoje prieš didesnę Rusijos ugnies galią.
„Ukrainos ginkluotosios pajėgos sugriovė tarp Ukrainos šalininkų vis labiau plintantį sutarimą, kad ji turi mažai galimybių atgauti didžiąją dalį savo teritorijos. Kyjivo nuomone, Kursko operacija rodo, kad Ukrainos kariuomenė nusipelno nuolatinės, greitesnės ir geresnės sąjungininkų paramos, nes gali pakeisti karo eigą“, – rašoma leidinyje.
Staiga Maskvos dažnai kartojamas tvirtinimas, kad visi tikslai, kuriuos prezidentas Vladimiras Putinas vis dar vadina „specialia karine operacija“, bus pasiekti, skamba tuščiai. Ukrainos pajėgos teigia šį mėnesį užėmusios beveik tiek pat teritorijos Rusijoje (jų pačių skaičiavimais, apie 1 200 kvadratinių kilometrų), kiek rusai per visus metus laimėjo Ukrainos teritorijoje.
Vašingtone įsikūrusio analitinio centro „Institute for the Study of War“ analizėje teigiama, kad „V. Putinas tikriausiai mano, kad kol Rusija išlaikys iniciatyvą ir neleis Ukrainai vykdyti operatyviai reikšmingų kontrpuolimo operacijų, Rusija gali ilgainiui padaryti lemiamų nuostolių Ukrainai, o Vakarų saugumo pagalba Ukrainai ir Ukrainos pastangos sutelkti didesnę Ukrainos ekonomikos ir gyventojų dalį karo veiksmams bus ilgalaikės“.
Mathieu Boulegue, Europos politikos analizės centro vyresnysis mokslinis bendradarbis, sutiko, kad „jei pažvelgtume į kiekvienos šalies didžiąją strategiją, galbūt nedaug kas pasikeitė“.
„Tačiau pirmą kartą per daugelį mėnesių ši operacija parodė pirmuosius įtrūkimus Putino naratyve“, – CNN sakė M.Boulegue.
„Gali laimėti“
Buvęs Australijos generolas, tinklaraščio „Futura Doctrina“ autorius Mickas Ryanas teigė, kad Kurskas „parodė Ukrainos mokymąsi ir prisitaikymą po nesėkmingo 2023 m. kontrpuolimo“, turėdamas omenyje daug triukšmo sukėlusį puolimą, kuris Kijevui atnešė mažai naudos.
„Ukrainos tikslas čia yra parodyti, kad Rusijos pergalė nėra neišvengiama ir kad Ukraina gali kovoti ir laimėti – įtikinti abejojančius palaikyti paramą ir, galbūt dar svarbiau, dar labiau sušvelninti apribojimus dėl to, kaip ir kur gali būti naudojami jų ginklai“ – tikina M.Ryanas.
Kartu jis paragino Ukrainos Vakarų sąjungininkus ne tik išlaikyti paramą, bet ir dar labiau sušvelninti perduodamos ginkluotės naudojimo apribojimus.
„Ukraina dar kartą įrodė, kad įvairios V.Putino nurodomos „raudonos linijos“ yra tik chimera, kuria siekiama sustiprinti Vakarų politinį nedrąsumą priimant sprendimus dėl karo“, – pridūrė M.Ryanas.
Matthieu Boulegue, Europos politikos analizės centro vyresnysis mokslinis bendradarbis, mano, kad Kursko operacija yra vertingas būdas „patikrinti Putino skausmo slenkstį ir kitas atgrasymo formas“.
Kaip rašo CNN, Ukraina norėtų ilgesnio nuotolio ATACMS raketomis taikytis į Rusijos gilumoje esančius aerodromus, tačiau Vašingtonas, atrodo, nenori sutikti.
Vis dėlto Rusijos teritorijos užgrobimas pagerina Ukrainos pozicijas bet kokiose derybose, taip pat pasitarnauja kaip draudimas, jei buvęs prezidentas Donaldas Trumpas laimėtų JAV rinkimus ir bandytų primesti Ukrainai taikos susitarimą, teigia leidinys.
Primename, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, jog Kursko operacija buvo didžiausia „investicija“ į ukrainiečių išlaisvinimą iš Rusijos nelaisvės, taip pat raudoniausios iš visų Rusijoje egzistuojančių „raudonųjų linijų“ peržengimas:
„Dabar turime itin svarbų ideologinį pokytį, būtent: visa naivi, iliuzinė vadinamųjų „raudonųjų linijų“ Rusijos atžvilgiu samprata, kuri karaliavo kai kurių partnerių karo vertinimuose, anądien sugriuvo kažkur prie Sudžos“.