Pasak straipsnio, vienas anoniminis šaltinis Ukrainos karinėse struktūrose situaciją apibūdino kaip „ne Sudano kariškių“ darbą. Paklaustas, ar už išpuolių stovi Kyjivas, šaltinis atsakė tik tiek, kad „tikėtina, jog už tai atsakingos Ukrainos specialiosios tarnybos“.
Operacijos metu buvo surengta keletas išpuolių prieš Sudano sukarintų greitojo palaikymo pajėgų (RSF) grupuotę, kuri, kaip įtariama, sulaukia pagalbos iš Rusijos samdinių grupės „Wagner“, kovojančios su Sudano kariuomene dėl šalies kontrolės.
Šeši bepiločių lėktuvų smūgiai buvo nukreipti į pikapus, važiuojančius per Šambato tiltą. Kitos aštuonios atakos buvo nukreiptos į stovinčius automobilius, pastatus ir ginkluotus vyrus Omdurmane ir vakariniame Ombados priemiestyje, kur Sudano kariuomenė pastarosiomis savaitėmis surengė keletą oro antskrydžių prieš RSF pozicijas, per kuriuos žuvo dešimtys civilių.
CNN žurnalistams nepavyko nepriklausomai patvirtinti Ukrainos dalyvavimo smūgių serijoje. Tačiau gauta vaizdo medžiaga atskleidė ukrainietišką dronų atakų stilių.
„Du komerciniai dronai, kuriuos plačiai naudoja ukrainiečiai, dalyvavo mažiausiai aštuoniuose smūgiuose, o ant dronų valdiklio matomas ukrainietiškas tekstas. Ekspertai taip pat teigė, kad naudota taktika, t.y. dronų nardymo tiesiai į taikinį schema, buvo labai neįprasta Sudanui ir Afrikos regionui“, – rašo CNN.
Ukrainos slapti smūgiai Sudane reikštų dramatišką ir provokuojantį Kyjivo operacijų prieš Maskvą išplėtimą. Be daugybės Ukrainos bepiločių orlaivių atakų, kuriomis smogta giliai į Rusijos teritoriją, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ilgalaikis kontrpuolimas buvo sutelktas į okupuotas teritorijas šalies rytuose ir pietuose.
Ukraina oficialiai neprisiėmė atsakomybės už smūgius, kurie buvo užfiksuoti dronų filmuotoje medžiagoje. Vaizdo įrašų ištraukos pasirodė socialinėje žiniasklaidoje. CNN pažymėjo, kad aukšto rango Sudano karinis šaltinis tvirtino, kad „nežino apie Ukrainos operaciją Sudane“ ir tuo netiki.
Daugelis JAV pareigūnų, atrodo, nežinojo apie šį incidentą ir buvo nustebę dėl prielaidos, kad smūgius ir antžeminę operaciją galėjo vykdyti Ukrainos pajėgos.
Nyderlandų taikos palaikymo organizacijos PAX humanitarinio nusiginklavimo projekto vadovas Wimas Zweijnenburgas CNN aiškino, kad tai buvo pirmas kartas, kai Afrikoje pastebėti dronai.
„Tai pirmas kartas, kai Afrikos žemyne pastebėti tokie dronai, – sakė W.Zweijnenburgas, kuris specializuojasi naujų karinių technologijų, įskaitant dronus, srityje. – Tačiau per pastaruosius metus pastebėjome, kad Ukrainoje tokių dronų naudojama vis daugiau.“
Rusijai pradėjus plataus masto Ukrainos invaziją, jis pažymėjo, kad tiek Ukrainos, tiek Rusijos pajėgos eksperimentuoja su bepiločiais orlaiviais, aprūpindamos juos raketiniais granatsvaidžiais. Šie itin manevringi ir tikslūs šaudmenys gali nešti pakankamai didelį krovinį, kad sunaikintų transporto priemonę.
Nors anksčiau Etiopijoje, Nigerijoje ir Libijoje dronai buvo naudojami bomboms mėtyti, komercinių dronų su ginklais, kurie sprogsta nuo smūgio, naudojimas Afrikoje yra naujas reiškinys, pridūrė jis.
Trečiadienį išplatintame Ukrainos gynybos žvalgybos pranešime teigiama, jog tarnyba „negali nei patvirtinti, nei paneigti“ paskleistos informacijos.
Pasak Gynybos žvalgybos, jie tegali konstatuoti, jog Rusijos įtaka visame pasaulyje silpnėja ir Maskva praranda viską, ką užkariavo ir sukaupė per kartų kartas nuo Sovietų Sąjungos laikų.
„Tai ypač aktualu Afrikoje. Taip pat galime prisiminti generolo Kyrylo Budanovo žodžius, kad Ukraina sunaikins Rusijos karo nusikaltėlius bet kurioje pasaulio vietoje, kad ir kur jie būtų“, – reziumavo tarnybos atstovas Andrijus Jusovas.
Anksčiau Jevgenijaus Prigožino vadovauta „Wagner“ grupuotė atliko itin svarbų vaidmenį Maskvos užsienio karinėse kampanijose. Afrikoje ji padėjo išplėsti Maskvos galią ir užgrobti išteklius.
Pasak CNN šaltinių, „Wagner“ pajėgos tiekė Sudano RSF raketas „žemė-oras“, rėmė RSF kovotojus ir jų lyderį Mohamedą Hamdaną Dagalo, kovojantį dėl valdžios su generolu Abdeliu Fattahu al-Burhanu, kuris valdo Sudaną ir kontroliuoja ginkluotąsias pajėgas.
Analitikai ir tyrėjai mano, kad Kremlius sustiprino samdinių grupės veiklos Afrikoje kontrolę, nes tai yra dalis didesnių pastangų integruoti grupuotę į Rusijos gynybos ministeriją po nepavykusio J.Prigožino perversmo ir jo žūties aviakatastrofoje.
Teigiama, kad J.Prigožinas grįžo į Rusiją iš Afrikos, kuomet jo lėktuvas sudužo ir žuvo visi juo skridę žmonės. Praėjus dviem dienoms po jo žūties, Rusijos gynybos ministro pavaduotojas Junus-Bekas Jevkurovas išvyko į kelionę po penkias šalis, senąsias „Wagner" buveines: Libiją, Siriją, Malį, Burkina Fasą ir Centrinės Afrikos Respubliką.
Liepos pabaigoje Sankt Peterburge vykusiame Rusijos ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikime Rusijos karinės žvalgybos slaptųjų puolamųjų operacijų vadovas generolas Andrejus Averjanovas dalyvavo susitikimuose su Malio, Centrinės Afrikos Respublikos, Eritrėjos ir Burkina Faso vadovais.
„Mes ne kartą klausėme Kremliaus apie „Wagner" paramą RSF, ir jie mums atsakė, kad neturi apie tai jokios informacijos“, – CNN komentavo vienas aukšto rango pareigūnas Sudano vyriausybėje.
„Mums Kremlius ir „Wagner“ yra vienas ir tas pats“, – pridūrė jis.