Jau kelias savaites įvairias Europos Sąjungos šalis, tarp jų Prancūziją, Italiją, Ispaniją, drebina ūkininkų protestai. Pagrindinės ūkininkų judėjimo priežastys yra mažėjančios žemės ūkio sektoriuje generuojamos pajamos, europinės aplinkosaugos taisyklės ir laisvosios prekybos susitarimai. Dėl šių problemų daugiausia kaltinamas Briuselis – tai atspindi vasario 26 dieną prie Europos Komisijos (EK) būstinės surengtos demonstracijos.
Įtemptą padėtį iliustruoja ir vasario pabaigoje Paryžiuje įvykęs tarptautinės žemės ūkio parodos atidarymas, kai policijos pareigūnų lydimą Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną (Emaniuelį Makroną) ūkininkai pasitiko švilpimu. Po to sekė dvi valandas trukusios diskusijos.
BŽŪP
Pastaraisiais metais ūkininkų nepasitenkinimą skatino mažėjančios subsidijos. Europos žemės ūkis didžiąja dalimi yra remiamas Europos lėšomis pagal bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP). Ši 1962 metais sukurta strategija yra didžiausia ES išlaidų kategorija: 2021–2027 metų laikotarpiu jai skirta 386,6 mlrd. eurų – 35 proc. bloko metinio biudžeto.
Tačiau pagrindinėms naudos gavėjoms – Prancūzijai, Vokietijai, Ispanijai, Italijai ir Lenkijai – 2020–2027 metais tiesioginė parama sumažės 35 proc., daugiausia dėl infliacijos. Be to, kelios skubiai priimtos priemonės, susijusios su COVID-19 pandemija ir Rusijos karu Ukrainoje, pastaraisiais metais pridengė blogėjančią ūkininkų finansinę padėtį. Neatidėliotini mechanizmai, kurie buvo įdiegti 2021 ir 2022 metais, sudarė beveik 15 proc. BŽŪP biudžeto.
Kilusios protestų bangos taip pat žymi socioekonominį lūžį pačiame žemės ūkio sektoriuje. 2020 metais maždaug trečdalis ES valstybių narių ūkininkų buvo 65 metų ir vyresni, tik 12 proc. buvo jaunesni nei 40 metų, mažiau nei 1 proc. buvo jaunesni nei 25 metų. Aktyvios darbo jėgos neatsinaujinimas žemės ūkyje yra didelė problema, ypač atsižvelgiant į tai, kad šių sričių plėtra labai priklauso nuo BŽŪP subsidijų. Be to, žemės ūkio modelis iš esmės pertvarkomas.
2014–2020 metais BŽŪP parama prisidėjo prie plačiajuosčio ryšio technologijų, infrastruktūros ir interneto paslaugų plėtros beveik 18 mln. kaimo gyventojų – 6,4 proc. visų bloko šalių kaimo gyventojų.
Naujausi ekonominiai ir geopolitiniai įvykiai dar labiau pablogino padėtį. Didelės energijos ir sąnaudų kainos prasidėjus Rusijos plataus masto karui Ukrainoje prisidėjo prie pragyvenimo išlaidų didėjimo, tarptautinės prekybos srautų pokyčių, o būtinybė remti Ukrainą dar labiau padidino netikrumą ir rinkos spaudimą.
Be to, 2023 metais, palyginti su 2022-aisiais, smarkiai krito ir grūdų kainos, todėl ES grūdų produkcijos vertė sumažėjo nuo 80,6 mlrd. eurų 2022-aisiais iki 58,8 mlrd. eurų 2023-aisiais, beveik 30 procentų.
Ukrainietiški grūdai
Europos ūkininkai karštai ginčijasi dėl Ukrainos grūdų eksporto į ES šalis. Reaguodama į Rusijos karinę intervenciją Ukrainoje ir visišką ar dalinę komercinio jūrų transporto blokadą Juodojoje jūroje, EK nuo 2022-ųjų vasaros leido gabenti ukrainietiškus grūdus per Europos gilumą.
Ukrainietiškų grūdų patekimui į rinką šiuo metu netaikomi muitai, importo kvotos ir prekybos apsaugos priemonės. Todėl 2022–2023 metais Ukrainos indėlis į ES grūdų importą siekia net 55 procentus. Bloko ūkininkai tai vertina kaip nesąžiningą konkurenciją.
Tačiau, nepaisant Rytų Europos šalių skundų, EK neseniai pasiūlė šią išimtį pratęsti dar metams – nuo 2024-ųjų birželio iki 2025-ųjų birželio. Kaip kompensacija už nesąžiningą konkurenciją Ukrainos kaimynėms Lenkijai, Vengrijai, Rumunijai, Bulgarijai ir Slovakijai buvo išmokėta beveik 150 mln. eurų.
Be to, padidėjus aplinkosaugos reikalavimams, prieiga prie BŽŪP teikiamos paramos tampa sudėtingesnė. Dėl šių reikalavimų tiesioginės paramos išmokos ūkininkams vis dažniau tampa sąlyginės.
Socialinis nepasitenkinimas
Likus keliems mėnesiams iki Europos Parlamento rinkimų, šis visuotinio protesto protrūkis gali turėti didelės įtakos balsavimui. Pastarosiomis savaitėmis ūkininkų protestai pakurstė populistinę dalies politinio spektro kryptį, apjungdami kelis esminius aspektus: nepritarimą ES standartams, laisvosios prekybos susitarimų kvestionavimą, elito smerkimą.
Kadangi ūkininkų protestai sulaukia didelio atgarsio visoje Europoje, jie iš esmės galėjo sustiprinti populistinius judėjimus, nurodoma apžvalgoje.
Socialinis nepasitenkinimas daro spaudimą EK, todėl kyla neaiškumų dėl politikos krypčių, ypač aplinkosaugos standartų srityje.
Komisijos pirmininkė Ursula Von der Leyen (Urzula fon der Lajen) nusprendė atšaukti pasiūlymą dėl schemos, kuria būtų siekta iki 2030 metų perpus sumažinti pesticidų naudojimą ES žemės ūkyje, įgyvendinimo. Dėl šio pozicijos pasikeitimo dar labiau susvyravo ūkininkų, kurie buvo įsipareigoję suderinti savo praktiką su standartais, pasitikėjimas.
ES taip pat keičia savo aplinkosaugos darbotvarkę dėl ekonominių ir aprūpinimo maistu problemų. Briuselis jau suteikė lengvatas dėl žemės pūdymo taisyklių ir tam tikrų pesticidų naudojimo 2022–2023 metais, nes žemės pūdymas trumpuoju laikotarpiu gali turėti didelį neigiamą poveikį kai kurių ūkininkų pajamoms.
Komisija taip pat sušvelnino rekomendacijas dėl išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo žemės ūkio sektoriuje iki 2040 metų, manydama, kad našumo sumažėjimas keltų grėsmę apsirūpinimo maistu saugumui.
Laisvosios prekybos susitarimai
Apskritai laisvosios prekybos susitarimai gali turėti nevienareikšmišką poveikį Europos žemės ūkiui, teigiama apžvalgoje.
Viena vertus, neseniai sudaryti arba šiuo metu sudaromi Europos laisvosios prekybos susitarimai kelia nepasitenkinimą ir, atrodo, prieštarauja ES apsirūpinimo maistu suverenumo strategijai.
Nurodoma, kad blokas yra ypač pažeidžiamas dėl konkurencijos su grūdų ir cukraus importu iš Pietų Amerikos MERCOSUR bloko šalių bei mėsos produktų iš Australijos ir Naujosios Zelandijos. Sveikatos ir aplinkosaugos standartai gali skirtis, o atsekamumas dažnai kelia abejonių.
Be to, dėl pasaulinės konkurencijos gali būti pamiršti kai kurie vietiniai žemdirbystei pritaikyti augalai, o tai, kaip teigia „Coface“, sumažins Europos apsirūpinimo maistu saugumą.
Kita vertus, ataskaitos sudarytojai pastebi, kad sumažinus muitus, Europai atsiveria naujos rinkos ir išauga eksportas. Pavyzdžiui, 2019–2022 metais Europos žemės ūkio produktų eksportas į Japoniją padidėjo 14 procentų.
Nepaisant pažeidžiamumo, vasarį paskelbtame EK vertinime sakoma, kad bendras laisvosios prekybos susitarimų poveikis ES žemės ūkio ir maisto produktų sektoriui gali būti naudingas.
