Galutiniame susitarime išsivysčiusios šalys įsipareigoja iki 2035-ųjų kasmet skirti bent 300 mlrd. dolerių (288 mlrd. eurų), kad padėtų išsivysčiusioms šalims paversti savo ekonomikas žalesnes ir pasirengti skaudesnėms nelaimėms.
Visgi skurdžiausios šalys atmetė turtingų istoriškai didžiausių gamtos teršėjų pažadą kasmet skirti 300 mlrd. dolerių kaip įžeidžiančiai menką.
Anksčiau siūlyti variantai konferencijoje bus vis pervarstomi. Žodis „bent“ buvo įtrauktas į anksčiau platintą susitarimo versiją, kuri sukėlė pažeidžiamų šalių pasipiktinimą, mat buvo nepakankama. Į tekstą įtraukta nuostata, kad besivystančių šalių, tokių kaip Kinija, įnašai lieka „savanoriški“.
Po dvi savaites trukusių chaotiškų derybų ir bemiegių naktų beveik 200 valstybių ankstyvą rytą Azerbaidžano sporto stadione priėmė finansinį paktą.
Tačiau netrukus po sprendimo Indija garsiai atmetė „siaubingai prastą“ susitarimą ir sukėlė kritikos audrą visame besivystančiame pasaulyje.
„Tai niekinga suma, – piktinosi Indijos delegatė Chandni Raina (Čandni Raina). – Šis dokumentas yra tik optinė iliuzija. Mūsų nuomone, jis neatsakys į didžiulį iššūkį, su kuriuo mes visi susiduriame.“
Afrikos šalių atstovai taip pat negailėjo kritiškų epitetų ir vadino susitarimą turtingųjų šalių nepasiryžimu palaikyti skurdžiausius pasaulio gyventojus, kurie susiduria su kylančiais jūrų vandens lygiais ir nuožmesnėmis sausromis.
Vis dėlto kai kurie Vakarų lyderiai iš esmės pasveikino susitarimą, nors teigė, kad buvo galima pasiekti ambicingesnius užmojus.
Per protestus, vykusius per visą COP 29, išsivysčiusio pasaulio atstovai, tokie kaip Europos Sąjunga (ES), Jungtinės Valstijos ir Japonija, buvo kaltinami nesąžiningomis derybomis, dėl kurių neįmanoma pasiekti sąžiningo susitarimo.
Besivystančios šalys atvyko į Baku tikėdamosi užsitikrinti didžiulę finansinę paramą iš turtingų šalių, daug kartų viršijančią iki tol buvusią 100 mlrd. dolerių (92 mlrd. eurų) sumą per metus.
Tina Stege (Tina Stegė), Maršalo salų pasiuntinė klimato klausimais, sakė, kad namo grįš tik su maža dalimi to, už ką kovojo, bet ne tuščiomis rankomis.
„To toli gražu nepakanka, bet tai yra pradžia“, – teigė T. Stege, kurio gimtajai atolų tautai kyla grėsmė egzistuoti dėl kylančio jūros lygio.
Nėra laiko švęsti
COP 29 valstybėms sunkiai sekėsi suderinti įsisenėjusius nesutarimus dėl to, kiek išsivysčiusios šalys, labiausiai atsakingos už klimato kaitą, turėtų skirti skurdesnėms šalims, kurios yra mažiausiai atsakingos, bet labiausiai paveiktos spartaus Žemės atšilimo.
Jungtinių Tautų (JT) klimato kaitos vykdomasis sekretorius Simonas Stiellas (Saimonas Stilas) pripažino, kad galutinis susitarimas yra netobulas, ir sakė, kad „nebuvo šalių, kurios būtų gavusios viską, ko norėjo“.
„Dabar ne pergalingų ratų metas“, – sakė jis.
JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) teigė, kad „tikėjosi platesnio užmojo rezultatų“, ir paragino vyriausybes laikyti juos atspirties tašku.
Išsivysčiusios šalys 300 mlrd. dolerių sumą pateikė tik šeštadienį, po to, kai COP 29 užsitęsė ir diplomatai dirbo visą naktį, kad patobulintų anksčiau atmestą pasiūlymą.
Pavargę diplomatai, neramiai susibūrę į grupes, paskutinėmis valandomis prieš priimant susitarimą plenariniame posėdyje vis dar šlifavo galutines formuluotes.
JK energetikos sekretorius Edas Milibandas pasveikino „svarbų vienuoliktos valandos susitarimą vienuoliktą valandą klimatui“.
Kai kuriais momentais atrodė, kad derybos atsidūrė ties žlugimo riba.
Delegacijų nariai išeidinėjo iš posėdžių, konfliktavo ir grasino pasitraukti nuo derybų stalo, jei turtingos valstybės neskirs daugiau pinigų.
Galiausiai, nepaisant to, kad besivystančios šalys kartojo, jog „geriau jokio susitarimo nei blogas susitarimas“, jos nesutrukdė susitarti.
„Istorinis rezultatas“
JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) Baku pasiektą susitarimą pavadino „istoriniu rezultatu“.
ES klimato reikalų komisaras Wopke Hoekstra (Vopkė Hukstra) sakė, kad šis susitikimas bus prisimintas kaip „naujos klimato kaitos finansavimo eros pradžia“.
Konferencijos dalyviams nepavyko susitarti dėl 390 mlrd. dolerių (374,57 mlrd. eurų), kuriuos JT įgalioti ekonomistai buvo įvertinę kaip teisingą išsivysčiusių šalių įnašą.
„Ši COP buvo katastrofa besivystančiam pasauliui“, – sakė Kenijos analitinio centro „Power Shift Africa“ direktorius Mohamedas Adowas (Mohamedas Adovas).
„Tai ir žmonių, ir planetos išdavystė, kurią įvykdė turtingos šalys, teigiančios, kad į klimato kaitą žiūri rimtai“, – sakė jis.
JAV ir ES siekė, kad prie šio proceso prisidėtų ir naujai praturtėjusios besivystančios ekonomikos, pavyzdžiui, Kinija – didžiausia pasaulyje teršėja.
Turtingos valstybės teigė, kad geopolitinio neapibrėžtumo ir ekonominio diržų veržimosi laikotarpiu tikėtis didesnio tiesioginio vyriausybės finansavimo yra politiškai nerealu.
JT derybas buvo aptemdžiusi ir Donaldo Trumpi (Donaldo Trampo), skeptiko tiek klimato kaitos, tiek užsienio pagalbos atžvilgiu, pergalė JAV prezidento rinkimuose.
Kitose šalyse, ypač Europos Sąjungoje, kuri skiria daugiausia lėšų kovai su klimato kaita finansuoti, dešiniųjų pažiūrų atstovai priešinasi žaliajai darbotvarkei ir neleidžia pritraukti didelių viešųjų lėšų.
Galutiniame susitarime besivystančios šalys „skatinamos“ savanoriškai prisidėti prie klimato kaitos, nenumatant jokių pokyčių Kinijai, kuri jau dabar finansuoja kovą su klimato kaita pagal savo sąlygas.
Susitarime taip pat numatyta didesnė bendra 1,3 trln. dolerių (1,26 trln. eurų) per metus suma, skirta kovai su kylančia temperatūra ir stichinėmis nelaimėmis, tačiau didžioji dalis lėšų bus skiriama iš privačių šaltinių.
