Naujausiu galutinio pareiškimo projektu, kurį paskelbė šiam viršūnių susitikimui Glazge pirmininkaujanti Jungtinė Karalystė, pasaulis raginamas pagreitinti pastangas laipsniškai atsisakyti anglių energetikos be taršos mažinimo ir „neefektyvių“ subsidijų iškastiniam kurui.
Pasak delegatų, tokios didelės teršėjos kaip Kinija, Saudo Arabija ir Rusija mėgino išbraukti nuorodą į taršų kurą pareiškime.
Tačiau dėl JAV ir Europos Sajungos pasipriešinimo tekste neliko jokių nuorodų į „nuostolių ir žalos“ – bendros visuotinio atšilimo pasekmių kainos – konkretų finansavimą, nors tai buvo pagrindinis neturtingesnių šalių reikalavimas.
Dokumente „su dideliu apgailestavimu“ pažymima, kad išsivysčiusios valstybės taip pat nesugebėjo pakloti atskiros metinės 100 mlrd. JAV dolerių (87 mlrd. eurų) sumos, žadėtos prieš daugiau kaip dešimtmetį. Remiantis pareiškimu, šie pinigai bus išmokėti iki 2023 metų.
Aplinkosaugos aktyvistų organizacijos „Greenpeace“ direktorė Jennifer Morgan naujienų agentūrai AFP sakė, kad formuluotė dėl iškastinio kuro „toli gražu nėra tokia, kokios reikia, bet siunčia signalą“.
„JAV nuostolių ir žalos klausimu turi remti pažeidžiamiausius. Jos nebegali ilgiau vengti šio klausimo. To negali daryti ir Europos Sąjunga“, – pridūrė ji.
„Norėčiau paraginti prezidentą [Joe] Bideną priimti teisingą sprendimą – paremti pažeidžiamiausias [šalis], padedant jiems išvengti nuostolių“, – kalbėjo J.Morgan.
JAV ir ES delegacijos kol kas neatsakė į prašymus pakomentuoti.
„Etinė atsakomybė“
Klimato nevyriausybinės organizacijos ICCCAD direktorius Saleemulas Huqas sakė, kad JK COP26 pirmininkavimas buvo „išjuoktas“ atmetus konkretų nuostolių ir žalos finansavimą.
„Paaiškėjo, kad JK žodžiai pažeidžiamoms valstybėms yra visiškai nepatikimi“, – sakė jis.
Vienas diskusijų stebėtojas naujienų agentūrai AFP sakė vylęsis, kad besivystančios šalys „atsitrauks ir bandys paversti dialogą kažkuo, kas nėra begalinis bla, bla, bla“.
Glazge susirinkę maždaug 200 šalių delegatai bando susitarti dėl būdų pasiekti 2015 metų Paryžiaus susitarimo tikslus, siekiant neleisti pasaulio klimatui atšilti daugiau kaip 1,5–2 Celsijaus laipsniais.
COP26 pirmininkaujanti JK paskelbė trečią nuo trečiadienio pareiškimo juodraštį po karštligiškų derybų, besitęsusių ir po vidurnakčio, delegatams siekiant pasiekti susitarimą iki forumo pabaigos penktadienio vakarą.
Visgi britų pareigūnai sulaužė ankstesnių derybų tradiciją, vėlų penktadienį nurodydami beveik 200 šalių derybininkams eiti pailsėti, o ne dirbti ištisą naktį.
Šalys, jau susiduriančios su tokiomis gaivalinėmis nelaimėmis kaip rekordiškai smarkios sausros, potvyniai ir audros, reikalauja, kad joms būtų atskirai kompensuojama už nuostolius ir žalą – šioms valstybėms tai yra „raudonoji linija“.
Tačiau, pasak delegatų, istoriškai daugiausiai teršalų išmetančios šalys, atmetė siūlymą kurti mechanizmą nuostoliams ir žalai kompensuoti.
Vietoj jo buvo eilutė, siūlanti „dialogą aptarti veiklos finansavimo tvarką“ dėl nuostolių ir žalos.
G-77 ir Kinijos derybinio bloko vadovas Amadou Sebory Toure AFP pareiškė, kad šį siūlymą „pateikė visas besivystantis pasaulis, atstovaujantis šešiems iš septynių visų Žemės gyventojų“.
Pasak jo, atskiras finansavimas reikalingas, kad „būtų galima veiksmingai reaguoti į mūsų poreikius, taip pat tvarkytis su žala ir nuostoliais, patiriamais mūsų žmonių, mūsų bendruomenių, mūsų ekonomikų dėl klimato kaitos padarinių“.
Klimato politikos tyrimų centro E3G vyresnysis teisininkas Aldenas Meyeris mano, kad derybos dėl nuostolių ir žalos yra „lemtinga akimirka“, galinti torpeduoti JK planus sklandžiai baigti viršūnių susitikimą vėliau šeštadienį.
„Priešakinėse linijose esantys žmonės nėra tie, kas sukėlė šią problemą. Turime etinę atsakomybę padėti spręsti problemą, kurios jie nesukėlė“, – sakė jis.
Besivystančios šalys nesąžiningu laiko faktą, kad per viršūnių susitikimą priimtas nesubalansuotas susitarimas, daugiausia dėmesio skiriantis klimato kaitos padarinių „švelninimui“ – tai yra būdams atsisakyti iškastinio kuro iki 2050 metų.
Neturtingesnės valstybės nori gauti konkrečių nurodymų, kaip jos galėtų įgyvendinti planus sumažinti teršalų kiekį ir tuo pat metu prisitaikyti prie stichinių nelaimių, sukeliamų visuotinio atšilimo.
Iki galutinio termino naktį į šeštadienį šimtai autochtonų ir kitų protestuotojų žygiavo šalia konferencijų centro, reikalaudami, kad turtingoji pasaulio dalis laikytųsi savo pažadų.
„Egzistencinis“ klausimas
Viršūnių susitikimas prasidėjo su trenksmu, pasaulio lyderiams padarius virtinę garsių pareiškimų – nuo įsipareigojimo riboti metano išmetimą iki atogrąžų miškų išsaugojimo plano.
Trečiadienį deryboms buvo suteiktas dar vienas postūmis, kai Jungtinės Valstijos ir Kinija – dvi didžiausios teršėjos – pristatė bendrą kovos su klimato kaita veiksmų planą, nors jame nepateikiama daug detalių.
Tačiau, JT duomenimis, dabartiniai planai mažinti nacionalinį išmetamųjų teršalų kiekį nulemtų 2,7 Celsijaus laipsnio atšilimą – gerokai didesnį nei numatyta Paryžiaus susitarime.
Naujausiame galutinio pareiškimo projekte prašoma, kad šalys kitais metais atnaujintų įsipareigojimus dėl kovos su klimato kaita.
„Daugeliui jūsų tai nėra egzistencinis ateities klausimas – tai yra egzistencinis šiandienos klausimas“, – penktadienį delegatams sakė JAV pasiuntinys Johnas Kerry.
Tačiau už kelių gatvių Glazge labdaros organizacijos „Oxfam“ aktyvistai penktadienį susibūrė apsirengę ugniagesių uniformomis, taip pat užsidėję karikatūrines pasaulio lyderių, įskaitant J.Bideną, kaukes.
„Lyderiai“ taškė vandenį į didelio gaisro imitaciją: ši akcija simbolizavo turtingųjų pasaulio šalių nesugebėjimą imtis adekvačių priemonių klimato kaitai pažaboti.