COVID-19 sukelta krizė ES – ne pirmoji. Vien per kiek daugiau nei dešimtmetį nuo 2008-ųjų bendrija susidūrė su bent septyniomis didesnėmis ar mažesnėmis, neretai tarpusavyje persipynusiomis krizėmis.
Jų sprendimas dažniausiai baigiasi dviem skirtingais scenarijais – arba dezintegracija ir Bendrijos susilpnėjimu, arba priešingai – reformomis, kurios gali atvesti į gilesnę šalių integraciją, 15min teigė Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas, Jean Monnet Chair profesorius R.Vilpišauskas.
Kaip COVID-19 pandemija paveiks ES, kaip Bendriją, tiksliau galėsime pamatyti ateityje, jai pasibaigus, pažymi jis. Tačiau jau dabar, lyginant pandemiją su ankstesnėmis krizėmis, galima daryti pirmąsias išvadas.
Pabėgėlių ir euro krizės
A.Vilpišauskas išskyrė dvi ES stipriai palietusias krizes – 2008–2009 metais prasidėjusią euro zonos, taip pat 2015 metų – pabėgėlių (Šengeno) krizę.
