Beveik pusė šių žmonių mirė JAV, Europos Sąjungoje, Jungtinėje Karalystėje ir Brazilijoje, kurių gyventojų bendras skaičius sudaro apie aštuntadalį pasaulio populiacijos. Daugiausiai gyvybių virusas pareikalavo JAV – šioje šalyje mirė daugiau kaip 740 tūkst. žmonių, kuriems buvo patvirtinta koronavirusinė infekcija.
Šiuo metu COVID-19 yra trečia pagrindinė gyventojų mirčių priežastis po širdies ir kraujagyslių ligų bei insulto.
Kaip pažymėjo naujienų agentūra „The Associated Press“, pandeminio koronaviruso oficialus aukų skaičius beveik neabejotinai yra daug mažesnis už tikrąjį, nes ne visiems mirusiesiems buvo atlikti COVID-19 testai, be to, daugelis miršta namuose, nesulaukę medicinos pagalbos, ypač neturtingose šalyse.
Iki šiol pasaulyje nustatyta daugiau kaip 246 mln. koronavirusinės infekcijos atvejų. Skiepijant gyventojus nuo šios ligos sunaudota daugiau kaip 6,9 mlrd. vakcinos dozių; visiškai paskiepyti yra apie 39 proc. pasaulio gyventojų.
Kintanti dinamika
Per 22 mėnesius nuo protrūkio pradžios pandemijos „karštieji taškai“ kito, todėl raudonai nusidažė įvairios pasaulio žemėlapio vietos.
Šiuo metu virusas įsismarkavęs Rusijoje, Ukrainoje ir kitose Rytų Europos dalyse, ypač ten, kur gandai, dezinformacija ir nepasitikėjimas vyriausybe trikdė pastangas intensyvinti vakcinaciją.
Ukrainoje visiškai paskiepyti vos 17 proc. suaugusių gyventojų, Armėnijoje šis skaičius siekia tik 7 procentus.
„Ši pandemija išsiskiria tuo, kad skaudžiausiai kirto daug išteklių turinčioms šalims, – teigia Kolumbijos universiteto pasaulinio sveikatos centro ICAP direktorė dr. Wafaa El-Sadr. – Tai yra COVID-19 ironija.“
Turtingesnėse šalyse, kur gyvenimo trukmė ilgesnė, yra daugiau vyresnio amžiaus žmonių, pasveikusių nuo vėžio ar gyvenančių slaugos namuose, o tokie žmonės yra ypač pažeidžiami COVID-19, pažymėjo W. El-Sadr. Daugelyje skurdžių šalių vaikai, paaugliai ir jauni suaugusieji, kuriems tikimybė sunkiai susirgti koronavirusine infekcija yra mažesnė, sudaro didesnę visuomenės dalį.
Indijoje, nepaisant didžiulio koronaviruso delta atmainos atvejų skaičiaus, kuris pasiekė piką gegužės pradžioje, dabar pranešama apie daug mažesnį kasdienį mirtingumą nei turtingesnėje Rusijoje, JAV ar Didžiojoje Britanijoje, nors visiško aiškumo dėl Indijos statistikos nėra.
Numatomas skirtumas tarp materialinės būklės ir sveikatos yra paradoksas, kurį ligų ekspertai nagrinės dar daugelį metų. Visgi modelis, stebimas dideliu mastu, sulyginant įvairias valstybes, pažvelgus įdėmiau yra nevienalytis. Brėžiant mirčių ir užsikrėtimo atvejų žemėlapius turtingosios šalyse matyti, kad ir jose labiausiai nukenčia skurdesni rajonai.
Pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose nuo COVID-19 ypač smarkiai nukentėjo afroamerikiečiai ir ispanakalbiai, kurių didesnė dalis nei baltųjų gyvena skurdžiai ir turi mažiau galimybių gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas.
„Pažiūrėję „per mikroskopą“ matome, kad šiose šalyse labiausiai nukentėjo pažeidžiamiausi“, – pareiškė mokslininkė.
Lėšos taip pat atlieka svarbų vaidmenį visame pasaulyje platinant vakcinas, o turtingos šalys apkaltintos kaupiant per dideles šių preparatų atsargas.
JAV ir kitos šalys jau skiepija savo gyventojus stiprinančiosiomis dozėmis, tačiau milijonai žmonių visoje Afrikoje dar nėra gavę nė vienos dozės, nors turtingosios šalys taip pat siunčia šimtus milijonų dozių skurdesnėms valstybėms.
Pagal vakcinavimo mastą padėtis Afrikoje išlieka blogesnė negu bet kuriame kitame regione. Šiame žemyne tik 5 proc. iš 1,3 mlrd. gyventojų yra paskiepyti.
„Ši liūdna 5 mln. riba primena mums, kad nepateisiname didžiosios pasaulio dalies vilčių, – sakoma JT generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso (Antoniju Guterišo) pranešime. – Tai yra pasaulinė gėda.“