Balandžio viduryje Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas išsikvietė Kinijos ambasadorių Lu Shaye dėl prieštaringo įrašo, kuriame buvo kritikuojamas Prancūzijos elgesys su senyvais piliečiais pandemijos metu. Sekmadienį Kinijos diplomatinės misijos tinklalapyje pasirodė dar vienas Prancūziją kritikuojantis įrašas, rašo „Politico“.
Straipsnio pavadinimu „Kodėl COVID-19 pandemija tokia politizuota?“ autorystė buvo priskirta neva tapatybės nenorėjusiam atskleisti Kinijos diplomatui. Bandant paaiškinti, kodėl keliami klausimai apie Kinijos atsakomybę dėl viruso išplitimo, rašoma, esą „kai kurie vakariečiai ima prarasti pasitikėjimą liberalia demokratija“, neva „kai kurios (Vakarų šalys) tapo psichologiškai silpnos“.
Straipsnis pasirodė tą pačią dieną, kai Vokietijos pareigūnai atskleidė, jog kinų diplomatai bandė daryti spaudimą Vokietijai, jog ši teigiamai atsilieptų apie tai, kaip Kinija tvarkosi su koronavirusu.
Aktyvios Kinijos pastangos
Šie du atvejai – tik maža dalis pastaruoju metu užfiksuotų Kinijos pastangų atremti kritiką dėl reakcijos į protrūkį Uhane. Taip pat siekiama vaizduoti Kiniją kaip valstybę, kuri teikia pagalbą pandemijos apimtoms šalims, kelti klausimus apie Vakarų demokratiją, rašo „Politico“.
Tačiau įtampa dėl Kinijos propagandos išryškino dilemą, su kuria susiduria Europos lyderiai: nors juos gali erzinti Pekino pastangos daryti įtaką jų piliečiams, europiečiai yra priklausomi nuo Kinijos dėl kaukių ir kitų su pandemija kovoti reikalingų priemonių tiekimo. Be to, jiems reikės Kinijos ekonominių raumenų siekiant padėti ištraukti žemyną iš gilios recesijos.
„Kinija Europą laiko silpnąja Vakarų dalimi. Remiantis jų logika, yra Vakarai, ir juose JAV priešinsis Kinijai dėl struktūrinių ir ideologinių priežasčių, o jų sąjungininkės Europoje turi būti neutralios Kinijos ir JAV konflikto atveju“, – „Politico“ sakė Paryžiuje įsikūrusio tyrimų centro „Foundation for Strategic Research“ tyrėjas Antoine'as Bondazas.
Berlyne veikiančio tyrimų centro „Mercator Institute for China Studies“ (MERICS) vykdantysis direktorius Mikko Huotari pažymėjo, esą tikimasi, jog Kinijos ekonomika nuo pandemijos atsities.
„Aišku, kad, nepaisant visų sunkumų, Kinija 2020 metais nepatirs neigiamo augimo – priešingai nei JAV – ir jos augimas 2021 metais greičiausiai sieks 9–10 proc.“, – sakė M.Huotari.
„Dabar visos kompanijos desperatiškai ieško, kad nutiktų kas nors teigiamo. Todėl, žinoma, žiūri į augančias rinkas“, – pridūrė jis.
Briuselyje įsikūrusio Europos tarptautinio politinės ekonomikos centro direktorius Hosukas Lee-Makiyama sakė, kad Kinija bus pirmoji šalis, kuri ištrūks iš ekonominio „tunelio“.
„Tai reiškia, kad tokios eksportuojančios šalys kaip Vokietija ir Prancūzija bus dar labiau priklausomos nuo Kinijos rinkos nei anksčiau“, – sakė jis.
Suprasdama savo ekonominę įtaką, Kinija neketina nusileisti viešųjų ryšių kampanijoje, kuri itin agresyvi Prancūzijoje, pastebi „Politico“.
„Ambasadorius Lu yra labai rafinuotas, jis tiksliai žino, ką daro. Jei jis tęs spaudimą, vadinasi, jie turi realią strategiją, o ne improvizuoja“, – sakė ambasadorių sutikęs A.Bondazas.
„Tikslas – parodyti, kad ambasadoriaus iškvietimas nieko nepakeis, kad jie atvirai pripažįsta tai, ką daro, kad jie neklysta ir niekada nėra neteisūs“, – pridūrė jis.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas bando išlaikyti balansą skelbdamas, kad Europai reikia strateginės autonomijos, vadinasi, be kitų dalykų, sumažinti Prancūzijos ir Europos priklausomybę nuo Kinijos. Tačiau tuo pat metu reikia išsaugoti dabartines kiniškas tiekimo grandines, reikalingas įveikti pandemiją, rašo „Politico“.
Prancūzijos pareigūnai neigia, kad jų atsakas į Kinijos propagandą yra minkštas: esą ambasadoriaus iškvietimas buvo neįprastai viešas.
Tokių šalių kaip Australijos, JAV ir Vokietijos vadovams paraginus pradėti tyrimus dėl to, kaip prasidėjo koronaviruso pandemija, E.Macronas prie jie nebeprisijungia taip atvirai – palieka šį klausimą laikams, kai pandemija bus nurimusi.
Tačiau Eliziejaus rūmų pareigūnas „Politico“ tikino, kad Prancūzija nori matyti skaidrų tyrimą dėl koronaviruso kilmės.
„Nesusipratimas“ dėl ataskaitos
Kinija aktyvi ir Briuselyje. Praeitą antradienį „Politico“ pranešė, kad Europos išorės veiksmų tarnyba (EEAS) parengė ataskaitą, kurioje kaltina Kiniją vykdant „pasaulinę dezinformacijos kampaniją siekiant nusimesti kaltę dėl pandemijos protrūkio ir pagerinti tarptautinį įvaizdį“, Pekinas pasinaudojo diplomatiniu spaudimu, kad išvados būtų pakeistos.
Penktadienį publikuotoje galutinėje versijoje aprašant su Kinija susijusius klausimus buvo panaudota švelnesnė kalba, kai kurie elementai į galutinę versiją nebuvo įtraukti.
EEAS atstovas spaudai Peteris Stano pirmadienį tikino, kad Briuselis nepasidavė išorės spaudimui ir kalbėjo apie „neteisingą supratimą“.
Pasak P.Stano, buvo parengtos dvi skirtingos ataskaitos versijos. Viena sukurta vidiniam naudojimui, o kita, nepriklausomai parengta versija – viešam naudojimui.
Esą paviešintai versijai buvo taikytas skirtingas redagavimo procesas, kadangi versijos sukurtos „skirtingiems tikslams ir auditorijoms“.
Vokietijos vidaus reikalų ministras patvirtino, kad šalies vyriausybei yra žinoma apie individualius Kinijos diplomatų kontaktus. Esą jie siekė daryti įtaką, kad vieši pasisakymai apie Kinijos atsaką į koronaviruso pandemiją būtų teigiami.
Ministras pabrėžė, kad Berlynas nesutiko su tokiais reikalavimais, rašė laikraštis „Welt am Sonntag“.
„Panašu, kad politinių lyderių Pekine požiūris yra toks: veikime pilnu tempu ir pasinaudokime visomis galimybėmis“, – „Politico“ sakė M.Huotari iš MERICS.
