Švedijos naujienų agentūra TT paskelbė peržiūrėjusi atnaujintus Visuomenės sveikatos agentūros pateiktus duomenis, nurodančius kasdienį su koronavirusu susijusių mirčių skaičių, rašo thelocal.se.
TT skelbia, kad atnaujinti skaičiai yra didesni nei buvo nurodyta anksčiau. Pavyzdžiui, iš pradžių pranešta, kad kovo 25 dieną mirė 42 žmonės, tačiau agentūrai patikslinus duomenis šis skaičius išaugo iki 97.
Pasak TT, iš pradžių pranešta, kad kovo 26 dieną mirė 66 užsikrėtusieji, tačiau patikslinus duomenis šis skaičius siekia 124. Esą vėlesnėmis dienomis situacija buvo panaši.
Savo ruožtu kasdien užsikrėtusiųjų ir mirusiųjų skaičius skelbianti Visuomenės sveikatos agentūra pabrėžia, kad tai – negalutiniai duomenys, rašo thelocal.se.
Vyriausiasis šalies epidemiologas Andersas Tegnellis sakė nemanąs, kad patikslinus visus duomenis bendras mirčių skaičius bus daug didesnis nei šiuo metu rodo oficiali statistika.
„Aš taip nemanau. Dabar ties tuo dirbame sistematiškiau. Todėl skaičių atsilikimas tampa mažesnis“, – A.Tegnellis sakė TT.
Jis pripažino, kad buvo pateikiami negalutiniai duomenys ir tikino, kad tai – techninis klausimas, o ne valdžios pareigūnų siekis ką nors nuslėpti.
Remiantis oficialia sekmadienio statistika, Švedijoje nustatyta 6 830 užsikrėtimo atvejų, 401 užsikrėtęs asmuo mirė.
Šie skaičiai iš tikrųjų gali būti dar didesni, nes dėl viruso tiriami tik hospitalizuojami pacientai ir ligoninių darbuotojai, rašo AFP.
A.Tegnellis sakė, kad labai sudėtinga lyginti mirštamumą skirtingose valstybėse, nes egzistuoja skirtingi skaičiavimo būdai. Kaimyninėje Suomijoje su koronavirusu susijusių mirčių skaičius siekia 28, Norvegijoje – 73.
TAIP PAT SKAITYKITE: Kada vėžininką palaužia vėžys, o kada – koronavirusas: ar mirštama dėl COVID-19 infekcijos, ar su ja?
Vyriausybė siekia platesnių galių
Šeštadienį buvo pateiktas įstatymo projektas, kuris leistų vyriausybei be parlamento pritarimo priimti greitus sprendimus, susijusius su koronaviruso suvaldymu, pranešė laikraštis „Expressen“. Tokios galios vyriausybei būtų suteiktos laikinai.
„Tai Švedijai būtų unikalu. Tai gali būti susiję su viešų grupių ribojimu, prekybos centrų uždarymu ar ribojimų transportui įvedimu. Tai – priemonės, kurių reikėtų imtis greitai siekiant apriboti infekcijos plitimą visuomenę“, – sakė teisės profesorius Stokholmo universitete Markas Klambergas.
Esą įstatymo projektas buvo nusiųstas opozicijai, tačiau Nuosaikiųjų partija abejoja, thelocal.se cituoja laikraštį „Expressen“.
Sveikatos apsaugos ministrė Lena Hallengren, vicepremjerė Isabella Lövin ir užsienio reikalų ministrė Ann Linde užsienio žiniasklaidai surengtoje trumpojoje spaudos konferencijoje pabrėžė, kad Švedija jau ėmėsi įvairių priemonių ir jas išplės, jei tai pasirodys būtina.
Priešingai nei didelė dalis Europos valstybių, Švedija nepaskelbė karantino. Tačiau šalyje draudžiami didesni nei 50-ies žmonių susibūrimai, lankymasis senjorų globos namuose.
Vyresni nei 70 metų ir priklausantys rizikos grupėms asmenys primygtinai raginami vengti kontakto su kitais žmonėmis, aukštosioms mokykloms rekomenduojama ugdymo procesą vykdyti nuotoliniu būdu. Darželiai ir pradinės mokyklos, taip pat kavinės, restoranai ir parduotuvės tebeveikia.
Darbuotojai raginami dirbti iš namų, jei tai įmanoma, apskritai raginama vengti nebūtinų kelionių. Tie, kuriems kelionių išvengti nepavyksta, raginami keliauti ne piko valandomis.
Pasak Švedijos vyriausybės, visi, kuriems pasireiškia peršalimo ar gripo simptomai, privalo likti namuose tol, kol simptomų nebejus bent dvi dienas iš eilės.
Prieštaringi vertinimai
Praeitą savaitę analitinės agentūros „Novus“ paskelbti apklausos rezultatai rodo, kad pasitikėjimas vyriausybe kovo mėnesį reikšmingai padidėjo. Vasarį 26 proc. respondentų sakė pasitikintys arba labai pasitikintys premjeru Stefanu Lofvenu, o kovą tokių buvo jau 44 procentai.
TAIP PAT SKAITYKITE: Dalis Švedijos mokslininkų abejoja pandemijos strategija, bet švedai kol kas ramūs
Pagrindinis vyr. epidemiologo A.Tegnellio ir politinių lyderių argumentas yra tas, kad niekas nežino, kuris būdas kovoti su virusu yra geriausias, o skirtumas tarp padarinių, kuriuos gali sukelti drakoniški suvaržymai ir labiau atsipalaidavęs požiūris, galiausiai gali būti ne toks didelis. Esą kol Švedijos ligoninės nėra perpildytos, tol nėra priežasčių panikuoti.
Švedija susitaikė su tuo, kad virusu užsikrės didelė dalis populiacijos. Kreivės plokštinimas – svarbu, tačiau kol kas ekstremalios priemonės, skirtos sulėtinti viruso plitimą, nevertos skausmo ir komplikacijų, kurias ši strategija sukeltų, rašo „Forbes“.
Lundo universiteto matematikas Marcus Carlssonas savo vaizdo pranešime, paskelbtame per „YouTube“ ir cituotame Britanijos dienraščio „The Guardian“ bei kitų leidinių, netgi apkaltino vyriausybę žaidžiant „rusišką ruletę su Švedijos gyventojais“.
Kovą medicinos žurnale „The Lancet“ paskelbtame straipsnyje „COVID-19: mokantis iš patirties“ rašoma, kad „pirminis lėtas atsakas tokiose šalyse kaip Jungtinė Karalystė ir JAV, taip pat Švedija, dabar vis labiau atrodo menkai pagrįstas“.
Švedijos karalius Carlas XVI Gustafas sekmadienį paragino švedus švenčiant Velykas susilaikyti nuo kelionių pas artimuosius ir tokiu būdu apriboti COVID-19 infekcijos plitimą
