Pirminiais duomenimis, prieš permainas pagrindiniame šalies įstatymę pasisakė 13,66 proc. balsavusiųjų.
Rinkėjų aktyvumas referendume dėl konstitucijos reformos, kurią įgyvendinus, kaip manoma, bus išplėsti dabartinio prezidento Sadyro Žaparovo įgaliojimai ir jis turės galimybę siekti antros kadencijos, buvo nedidelis – nedaug viršijo 30 proc. iš 3,6 mln. balso teisę turinčių Kirgizijos gyventojų.
Kirgizijos konstitucija buvo priimta 1993-ųjų gegužę ir vėliau buvo ne kartą koreguojama, pirmiausia siekus sustiprinti prezidento valdžią, o vėliau – parlamento vaidmenį.
Šių metų sausį kartu su pirmalaikiais prezidento rinkimais buvo surengtas dar vienas referendumas, per kurį daugiau kaip 84 proc. rinkėjų balsavo už grįžimą į prezidentinę respubliką.
Pernai šią Centrinės Azijos valstybę apėmė chaosas po spalio 4-ąją įvykusių ginčijamų parlamento rinkimų, kurių rezultatai buvo anuliuoti dėl numanomų klastojimų. Vėliau tą mėnesį tuometis prezidentas Soronbajus Žejenbekovas paskelbė atsistatydinantis, kad šalyje būtų išvengta kraujo praliejimo.
Per tuos neramumus protestuotojai išlaisvino buvusį įstatymų leidėją S. Žaparovą, įkalintą 2018 metais dėl kaltinimų įkaito pagrobimu. Vėliau nacionalistinių pažiūrų politikas tapo šalies ministru pirmininku, o atsistatydinus S.Žejenbekovui – perėmė jo įgaliojimus. Sausį 52 metų S.Žaparovas laimėjo prezidento rinkimus.
