„Manau, prezidentą Xi ir Kinijos vadovybę šiek tiek neramina tai, ką jie mato Ukrainoje“, – JAV įstatymų leidėjams sakė CŽV vadovas Williamas Burnsas per posėdį, skirtą pasaulinių grėsmių vertinimui.
„Jie nesitikėjo, kad rusai susidurs su tokiais dideliais sunkimais“, – kalbėjo jis.
Pentagono skaičiavimais, per dvi karo savaites rusų pajėgos, susiduriančios su įnirtingu ukrainiečių pasipriešinimu, prarado iki 4 tūkst. karių.
Pekinas atsisako pasmerkti artimą sąjungininkę Maskvą už invaziją į kaimyninę valstybę. Pirmadienį jis pareiškė, kad Kinijos ir Rusijos draugystė tebėra „tvirta kaip uola“, nepaisant griežto tarptautinio pasmerkimo, kurio sulaukė Maskva.
Pekinas taip pat išreiškė pasirengimą tarpininkauti siekiant užbaigti karą Ukrainoje.
Antradienį Xi Jinpingas per pokalbį vaizdo ryšiu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu paragino laikytis „didžiausio santūrumo“ dėl Ukrainos ir pavadino šią krizę „giliai neraminančia“.
Pasak valstybinio transliuotojo CCTV pranešimo, Xi Jinpingas sakė norįs, kad Rusija ir Ukraina „išlaikytų derybų postūmį, įveiktų sunkumus ir toliau kalbėtųsi siekdamos rezultatų... ir užkirstų kelią didelio masto humanitarinei krizei“.
W.Burnsas, tris dešimtmečius dirbęs diplomatu ir ėjęs JAV ambasadoriaus Maskvoje pareigas, Atstovų Rūmų komisijai sakė, kad Kinijos vadovybei neramu dėl „žalos reputacijai, kurią gali padaryti jos glaudžios sąsajos su prezidentu [Vladimiru] Putinu“.
Pasak CŽV vadovo, Pekinas nerimauja dėl buvimo Maskvos sąjungininku ekonominių pasekmių, kai Kinijos metinis augimo tempas yra mažesnis nei buvo tris pastaruosius dešimtmečius.
W.Burnsas pridūrė, kad Kinijai taip pat neramu dėl platesnių geopolitinių Rusijos invazijos į Ukrainą pasekmių, be kita ko, „ir dėl to, kaip prezidentas Putinas suartino europiečius ir amerikiečius“.
