„Iššūkiai, kurie turi būti spręstini, prisiimant lyderystę ir Europai – tai santykiai su Iranu: ar Iranas lieka branduolinio nusiginklavimo susitarime, ar Europa pasitraukus Jungtinėms Amerikos Valstijoms išlieka programoje, nors ji ir netobula ir ją verta šiek tiek tobulinti“, – žurnalistams Bulgarijos sostinėje sakė D.Grybauskaitė.
„Sprendimas bus greičiausiai toks kad mums labai svarbu, kad tarptautinis saugumas būtų užtikrintas Irane ir Iranas galėtų saugiai vystytis“, – pridūrė ji.
Prezidentės spaudos tarnybos pranešime pažymima, kad taikus, tarptautinių įsipareigojimų susaistytas Iranas yra bendras ES ir Lietuvos interesas, todėl Lietuva „remia ES apsisprendimą imtis lyderystės, kad susitarimas su Iranu išliktų“.
Susitikimo darbotvarkėje – diskusijos dėl JAV planų įvesti ES šalims papildomus muitus importuojamam plienui ir aliuminiui. Anot D.Grybauskaitės, kalbama apie tarifų didinimą ir kitoms prekėms, o tai „reikštų prekybinį karą, ko tikrai su mūsų saugumo partneriais, mūsų NATO draugais, nereikėtų turėti, nes prekybiniuose karuose laimėtojų nėra“.
Ketvirtadienį bus aptariami Balkanų valstybių saugumo perspektyva.
Iranas antradienį palankiai įvertino derybas su ES ieškant būdų išgelbėti tarptautinį susitarimą dėl Teherano branduolinės programos. Šiam svarbiam susitarimui iškilo žlugimo grėsmė, kai apie savo pasitraukimą iš jo praėjusią savaitę paskelbė Jungtinės Valstijos.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas gegužės pradžioje mėnesiui atidėjo prieštaringai vertinamų muitų įvedimą iš Europos Sąjungos (ES), Kanados ir Meksikos importuojamam plienui ir aliuminiui, jie atitinkamai turėtų siekti 25 ir 10 procentų.
