„ES, kaip institucija, įsikūrusi Briuselyje, sureagavo greitai ir operatyviai. Visgi kalbant apie Ukrainos apginklavimo perspektyvą, kuri priklauso nuo atskirų valstybių, šie procesai stringa“, – sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė.
Tiesa, karas Ukrainoje nėra vienintelis ES darbotvarkės klausimas. Politologė teigia, kad atlikti tyrimai rodo, jog Europa susiduria su trimis pagrindinėmis krizėmis: karine, klimato ir migracija. Nors temos yra bendros, bet skirtingose valstybėse atliepiami vis kiti šių klausimų aktualumai, pavyzdžiui, arčiau Rusijos esančioms valstybėms labiausiai rūpi saugumas, o Vokietijoje didelis nerimas kyla dėl migracinių įtampų.
Komentuodama neseniai išsakytus E.Macrono teiginius, jog Prancūzija galėtų siųsti karius į Ukrainą, politologė teigia, jog Prancūzijos vadovo politika esmingai keistis ėmė praėjusių metų viduryje.
„E.Macronas tarytum perėmė uoliausiai Ukrainą palaikančio lyderio Europoje vėliavą. Tikėtina, kad Prancūzijos prezidentas projektuoja situaciją, laimėjus D.Trumpui, ir tai, jog gali tekti priešpastatyti Europos ir JAV pozicijas“, – aiškina D.Jakniūnaitė.
Jos teigimu, bijant JAV atsitraukimo po prezidento rinkimų, Europa ieško naujų partnerių ir turėtų tai daryti. Galių svyravimai vyksta nuolat, iškyla lokalios jėgos tiek Pietų Amerikoje, tiek Ramiojo vandenyno valstybėse. Tiesa, bandant užmegzti naujus santykius reikia elgtis itin išmintingai, kadangi ilgus metus Afrikoje taikyta taktika, kai mainais į pinigus prašoma demokratijos poslinkių, labiau erzino valstybes užuot atnešusi teigiamų rezultatų.
Kalbėdama apie ateities ES santykį su Rusija, politologė teigia, jog šiandien sunku įsivaizduoti tolimesnį bendradarbiavimą, netgi įsivyravus tam tikram „šaltosios taikos“ scenarijui.
„Sugriauta per daug tiltų, nutraukyti saitai ir atsirado labai daug nepasitikėjimo, kurį eliminuoti nebus lengva“, – prognozuoja D.Jakniūnaitė.
VU TSPMI profesorės teigimu, dėl karo juntama įtampa išties yra opi ir girdima iš daugelio. Visgi, pasak D Jakniūnaitės, panikuoti nederėtų, o vertėtų pasitikėti saugumo specialistais ir institucijomis, kurie nors ir ragina išlikti budriems, bet pabrėžia, jog karo artimiausioje perspektyvoje pas mus nebus.
Daugiau politologės įžvalgų apie geopolitinius iššūkius, potencialų pasaulio galių persiskirstymą ir ES vaidmenį naujame įtakų žemėlapyje galite išgirsti tinklalaidėje: „Tavo balsas – Europa“.
