„Nesikišdamas į EŽTT teisingumą, galiu visiškai užtikrinti, kad šis ieškinio pareiškimas neturi jokių galimybių būti patenkintas, o Rusija jį pateikė tik propagandos tikslais. Šis pateikimas neturės jokių kitų rezultatų, išskyrus informacinį triukšmą ir laiką, kurį teismas sugaiš atsakymui surašyti“, – pareiškė D.Kuleba per bendrą spaudos konferenciją su Ukrainoje viešinčiu Vengrijos užsienio reikalų ministru Peteriu Szijjarto.
Rusija išvakarėse paskelbė, kad pirmą kartą kreipėsi į EŽTT su skundu prieš kitą valstybę, apkaltindama Ukrainą „sisteminiais“ žmogaus teisių pažeidimais.
Rusų prokurorai įvardijo ištisą virtinę tariamų Ukrainos pažeidimų. Kijevo valdžia skunde kaltinama dėl civilių gyventojų žūties per sukilimą 2014 metais, taip pat per konfliktą su prorusiškais separatistais šalies rytuose. Pastarasis jau pareikalavo per 13 tūkst. gyvybių.
Maskva taip pat pareiškė, jog per ukrainiečių kariuomenės vykdytą apšaudymą žuvo ir nukentėjo žmonių Rusijos pietuose.
„Ukrainos ginkluotosios pajėgos vykdo karo veiksmus, keliančius realią grėsmę pasienio regionuose gyvenančių Rusijos piliečių gyvybei ir sveikatai, taip pat priverčiančius tūkstančius Ukrainos piliečių ieškoti prieglobsčio Rusijoje“, – teigiama pareiškime.
Skunde Maskva apkaltino Ukrainos valdžią dėl 298 žmonių, skridusių raketos „žemė–oras“ numuštu laineriu „Boeing 777“, žūties 2014 metų liepą. Prokurorai pareiškė, kad ta nelaimė įvyko, nes Kijevas atsisakė uždaryti oro erdvę virš karo draskomos Rytų Ukrainos.
Atlikus tarptautinį tyrimą nustatyta, jog lėktuvą numušusi „Buk“ raketa buvo atgabenta iš Rusijos 53-iosios priešlėktuvinių raketų brigados, įsikūrusios Kursko mieste.
Rusų prokurorai apkaltino Kijevą rusakalbių ir rusų bendrovių diskriminavimu bei gėlo vandens tiekimo į Krymą, 2014 metais aneksuoto Maskvos, nutraukimu.
Ukrainos ir Rusijos santykiai smarkiai pablogėjo po kruvino 2014 metų sukilimo, nuvertusio Kremliaus remtą režimą.
Kijevas ir jį palaikantys Vakarai kaltina Maskvą siunčiant separatistams per Ukrainos sieną karius ir ginkluotę. Maskva tai kategoriškai neigia.
Po daugiausia gerbtų paliaubų, įsigaliojusių 2020-ųjų antroje pusėje, įtampa šiemet vėl išaugo, ypač pavasarį, kuomet Maskva dislokavo apie 100 tūkst. karių šalia Ukrainos sienos.
Daugumą skundų EŽTT teikia pavieniai asmenys, žmonių grupės, kompanijos ar susivienijimai, bet juos gali teikti ir valstybės. Tokia galimybė numatyta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 33 straipsnyje; jame sakoma, kad bet kokia šalis gali pateikti Teismui skundą dėl bet kokio kitos šalies galimai įvykdyto Konvencijos ir protokolų nuostatų pažeidimo.
Nuo Konvencijos įsigaliojimo 1953 metais EŽTT buvo pateikta kiek mažiau nei 30 tarpvalstybinių skundų. Prieš Rusiją paduoti keturi Sakartvelo ir devyni Ukrainos skundai.
