Atmetęs dar vieną savo pirmtako Baracko Obamos politikos palikimą D.Trumpas atvėrė kelią konstruoti naujos kartos „nenuolatines“ sausumos minas, kurios galėtų būti išjungiamos arba sunaikinamos per atstumą, o ne visą laiką pasiliktų žemėje parengtos sprogti.
„Gynybos departamentas nutarė, kad suvaržymai, nustatyti Amerikos pajėgoms Obamos administracijos politikos, galėtų pastatyti jas į itin neparankią padėtį per konfliktą su mūsų priešininkais, – sakoma Baltųjų rūmų pranešime. – Prezidentas nenori priimti šios rizikos mūsų kariams.“
„Prezidentas Trumps atkuria mūsų kariuomenę, ir ji yra stipresnė nei bet kada anksčiau“, – pridūrė Baltieji rūmai.
B.Obama 2014 metais uždraudė naudoti priešpėstines minas su kai kuriomis išimtimis. Kariškiai pasiekė, kad šiuos ginklus būtų galima toliau naudoti Korėjos pusiasalyje, kur daugybė sprogstamųjų įtaisų yra paslėpta prie paskutiniosios Šaltojo karo laikų įtvirtintos sienos su Šiaurės Korėja.
Be to, B.Obama paliepė sunaikinti priešpėstinių minų, neskirtų ginti Pietų Korėjai, ir sakė, kad Jungtinės Valstijos nebendradarbiaus su kitomis valstybės kuriant sausumos minas.
Baltieji rūmai pareiškė, kad JAV kariuomenė dabar galės „išskirtinėmis aplinkybėmis“ naudoti sausumos minas bet kur pasaulyje.
Ankstesnius suvaržymus atšaukiančioje Baltųjų rūmų direktyvoje D.Trumpo administracija nurodė, kad dabar šią politiką formuos Pentagonas. Tikėtina, kad Gynybos departamentas bus linkęs drausti tradicines sausumos minas, kurių neįmanoma per atstumą išjungti arba sunaikinti.
Gynybos sekretorius Markas Esperis sakė, kad Jungtinės Valstijos atsižvelgia į civilių saugumą, bet laiko sausumos minas „svarbiomis priemonėmis“ kariuomenei.
„Šiaip ar taip, norime užsitikrinti, kad turėsime visas priemones savo arsenale, kurios yra teisiškai galimos ir yra veiksmingos užtikrinant mūsų sėkmę bei užtikrinant mūsų karių, jūreivių, lakūnų ir jūrų pėstininkų saugumą“, – žurnalistams sakė Pentagono vadovas.
„Mirties nuosprendis civiliams“
Prancūzijoje įsikūrusi humanitarinės pagalbos organizacija „Handicap International“, užsiimanti lobistine veikla per konfliktus suluošintų žmonių vardu, pareiškė, kad D.Trumpo sprendimas jai yra „atgrasus“.
„Trumpo pareiškimas dėl priešpėstinių minų yra mirties nuosprendis civiliams, – sakė šios grupės teisinių reikalų direktorė Anne Hery. – Esama karo veiksmų, prasilenkiančių su bet kokiomis taisyklėmis. Minos priklauso šiai kategorijai.“
Vašingtone įsikūrusi tyrimų ir teisinio atstovavimo grupė „Arms Control Association“ nurodė, kad „išmaniosios“ minos neveikia kaip turėtų ir kad jų atsisakė visos kitos NATO šalys, JAV sąjungininkės.
„Pasaulis atitolo nuo sausumos minų naudojimo. Jungtinės Valstijos irgi turėtų taip pasielgti“, – sakė šios asociacijos aukšto rango narys Jeffas Abramsonas.
Daugiau kaip 160 šalių, įskaitant daugumą Vakarų valstybių, yra pasirašiusios 1999 metų Otavos konvenciją, kuria siekiama eliminuoti priešpėstines minas. Vis dėlto šios sutarties nėra ratifikavusios kai kurios karinės galybės, įskaitant JAV, Rusiją, Kiniją, taip at Indiją ir Pakistaną.
Nei B.Obamos, nei D.Trumpo direktyvos nesusijusios su prieštankinėmis minomis, kurios nėra uždraustos.
Jungtinės Valstijos priešpėstinių minų reikšmingu mastu nebenaudojo nuo 1991 metų karo Persijos įlankoje.
2018 metais sausumos minas naudojo tik viena valstybė – Mianmaras – taip pat keletas nevalstybinio lygio ginkluotų grupių, nurodo Sausumos minų ir kasetinių sprogmenų stebėsenos grupė (Landmine and Cluster Munition Monitor), kasmet skelbianti ataskaitas apie padėtį šioje srityje.
Jos studijoje nurodoma, kad 2018 metais pasaulyje 6 897 žmonės žuvo arba buvo sužeisti sprogus minoms arba nuo karų užsilikusiems sprogmenims.
Beveik trys ketvirtadaliai nustatytų aukų yra civiliai, o daugiau kaip pusę šių civilių sudaro vaikai, pažymėjo organizacija.
Pasak tyrėjų, vaikai ypač pažeidžiami sprogmenų, kuriuos jie gali palaikyti žaislais.
Buvęs B.Obamos administracijos Valstybės departamento pareigūnas Robas Berschinski, padėjęs suformuluoti 2014 metų politiką minų naudojimo klausimu, sakė, kad menkas minų naudojimas rodo, kad kariuomenėms ši ginkluotė mažai reikalinga.
„Esmė, kad jos [minos] ne vien itin žalingos civiliams karams pasibaigus, bet taip pat yra labai nereikšminga karinė priemonė“, – per „Twitter“ parašė R.Berschinski.
