Tokius savo pareiškimus D.Trumpas padarė praėjus keletui valandų po to, kai per susitikimą su Pietų Korėjos prezidentu Moon Jae-inu Kim Jong Un tapo pirmuoju Šiaurės Korėjos lyderiu, peržengusiu demarkacijos liniją, skiriančią abi valstybes.
Bendrame pareiškime abiejų Korėjų lyderiai pažadėjo iki šių metų pabaigos pasiekti formalų Korėjos karo užbaigimą ir kad pusiasalyje nebeliktų branduolinių ginklų, tačiau konkrečių žingsnių nepaskelbė.
Penktadienį A.Merkel atvyko į Vašingtoną privataus susitikimo ir darbo pietų su D.Trumpu. Jiedu planuoja aptarti tarptautinės prekybos ir saugumo aktualijas.
Pasitikęs kanclerę prie Baltųjų rūmų D.Trumpas paspaudė jai ranką ir pabučiavo į abu skruostus.
Likus keletui valandų iki Vokietijos lyderės atvykimo prezidentas atkreipė dėmesį į jų apribotą grafiką. A.Merkel planuoja 30 minučių kalbėtis su D.Trumpu Ovaliajame kabinete, o vėliau dalyvauti darbo pietuose ir bendroje spaudos konferencijoje.
A.Merkel vizitas veikiausiai bus daug dalykiškesnis nei pompastiškas Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono priėmimas šią savaitę; su Prancūzijos lyderiu D.Trumpui pavyko užmegzti šiltus santykius nepaisant aštrių nuomonės skirtumų kai kuriais klausimais.
Nepaisant dalykiškesnio A.Merkel stiliaus, jos tikslas bus toks pat kaip E.Macrono: įtikinti JAV prezidentą atsisakyti savo grasinimų įvesti baudžiamąsias priemones, galinčias sukelti transatlantinį prekybos karą ir sužlugdyti Irano branduolinę sutartį.
Praėjusį mėnesį D.Trumpas paskelbė, kad importuojamam plienui įvedamas 25 proc. muitas, o aliuminiui – 10 proc. muitas. Jis pareiškė, kad importas kenkia JAV nacionaliniam saugumui, nes esą daroma žala amerikietiškai produkcijai, reikalingai kariniam pasirengimui.
JAV sąjungininkėms pasipiktinus tokiu sprendimu D.Trumpas paskelbė apie laikinas išimtis svarbiausioms partnerėms, tarp jų ir Europos Sąjungai, tačiau jos nustos galioti gegužės 1 dieną.
Kitas svarbus terminas yra gegužės 12-oji; D.Trumpas pagrasino pasitraukti iš 2015-ųjų susitarimo, pagal kurį Iranas pažadėjo atsisakyti branduolinių ginklų vystymo programos mainais į švelnesnes tarptautines sankcijas.
Šią sutartį, kurią sudaryti padėjo Vokietija, D.Trumpas vadina „beprotiška“ ir „pačiu blogiausiu susitarimu“ bei reikalauja pataisyti jos „siaubingus trūkumus“.
ES ir kitos signatarės bando įtikinti D.Trumpą nesitraukti iš šio susitarimo ir perspėja, kad jis yra geriausia gynyba prieš branduolinio ginklavimosi varžybas regione.
