Iš visko sprendžiant, A.Merkel paliko Baltuosius rūmus neužsitikrinusi D.Trumpo pažado toliau laikytis susitarimo dėl Irano branduolinės programos arba netaikyti Europai naujai Amerikos įvedamų muitų.
Jeigu D.Trumpas nesiims jokių veiksmų, nuo gegužės 1-osios įsigalios muitai Europos eksportuojamam plienui ir aliuminiui. Tokiu atveju Europos Sąjunga tikriausiai imsis atsakomųjų priemonių, ir visa tai gali įžiebti transatlantinį prekybos karą.
„Prezidentas nuspręs. Tai labai aišku“, – per bendrą spaudos konferenciją Baltuosiuose rūmuose sakė A.Merkel, stengdamasi neafišuoti jųdviejų nesutarimų.
„Apsikeitėme nuomonėmis, kokia yra dabartinė derybų būklė, ir pateikėme atitinkamus padėties vertinimus. Ir sprendimas priklauso prezidentui“, – pakartojo ji. D.Trumpas taip pat yra nusiteikęs gegužės 12-ąją pasitraukti iš tarptautinio susitarimo dėl Teherano branduolinės programos. A.Merkel pripažino, kad ši sutartis „toli gražu nėra tobula“, bet pabrėžė, kad ją vis tiek būtų verta išsaugoti.
JAV lyderis reikalavo, kad ši „siaubinga“ sutartis, suteikusi Teheranui atokvėpį nuo sankcijų mainais į įsipareigojimą apriboti prieštaringai vertinamą branduolinę veiklą, būtų iš naujo svarstoma. Europiečiai tokį scenarijų laiko nerealiu, pavojingu ir nereikalingu.
A.Merkel, kaip ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, aplankęs Baltuosius rūmus anksčiau šią savaitę, stengėsi įtikinti D.Trumpą, kad dabartinė sutartis galėtų būti pagrindas ilgalaikiam, platesniam susitarimui.
„Ji neišspręs visų problemų dėl Irano. Ji tėra viena mozaikos dalis arba vienas blokas, ant kurio galime statyti šį statinį“, – aiškino kanclerė.
Šioje srityje D.Trumpas jai nieko nepažadėjo, kaip ir E.Macronui. Neatrodė, kad prezidentas yra linkęs nusileisti arba kad turi kokį nors atsarginį planą.
„Jie negamins branduolinių ginklų – šitą galiu jums pasakyti. Aišku?“ – D.Trumpas pareiškė, kai buvo paklaustas, ką pats ketina pasiūlyti. Jis taip pat neatmetė karinių veiksmų galimybės.
Baltieji rūmai šį susitarimą vertino daugiausiai per vidaus politikos prizmę, o D.Trumpas dar per savo rinkimų kampaniją žadėjo jį nutraukti.
Nors nesutarimų išlieka, D.Trumpas atrodė švelninantis savo ankstesnę griežtą kritiką dėl esą nepakankamų Vokietijos išlaidų gynybos srityje, pernelyg atviros migracijos politikos ir į eksportą orientuotos prekybos.
Prezidentas gyrė A.Merkel kaip „nepaprastą moterį“ ir tvirtino, kad „mums reikalingi sąžiningi ir abipusiai prekybos ryšiai su mūsų draugais ir partneriais“.
„Esu įsipareigojęs dirbti su kanclere Merkel, kad būtų mažinamos kliūtys Jungtinių Valstijų eksportui, kad būtų ištaisytas šis prekybos disbalansas ir pagilinti mūsų ekonominiai ryšiai“, – sakė jis.D.Trumpas vėl pažėrė kritikos NATO: jis sakė, kad transatlantinis gynybos aljansas yra naudingesnis Europai negu Jungtinėms Valstijoms, nors šįkart jo tonas buvo švelnesnis nei anksčiau.
„NATO – nuostabi, bet ji labiau padeda Europai negu mums“, – sakė jis.
„Kodėl būtent mes apmokame didžiąją daugumą išlaidų? – suirzusiu tonu klausė D.Trumpas. – Sprendžiame šiuos dalykus. Tai buvo nesąžininga. Ir aš nekaltinu kanclerės.“
Padaryti Vokietiją vėl girdimą
Vokietijos lyderės vizitą gerokai nustelbė ankstesnis D.Trumpo ir E.Macrono trijų dienų pabrėžtinos „brolybės“ šou.
Suprasdami šią padėtį vokiečių diplomatai stengėsi, nors ir bergždžiai, įtikinti A.Merkel paviešėti Baltuosiuose rūmuose dvi dienas, tikėdamiesi, kad glaudesnis bendravimas su JAV lyderiu padės sušvelninti jųdviejų sudėtingus santykius, pareigūnai sakė naujienų agentūrai AFP.
Tačiau kanclerė nenusileido, tad jos „darbo vizitas“ tetruko vieną dieną, o jo darbotvarkė buvo labai glausta.
Kita vertus, susitikimo pradžia buvo netikėtai šilta, ir tai matėsi iš lyderių kūno kalbos: kai A.Merkel išlipo iš limuzino prie Baltųjų rūmų, ji ir D.Trumpas pakštelėjo vienas kitam į skruostą.
„Iš tikrųjų mūsų santykiai buvo puikūs nuo pat pradžių, bet kai kurie žmonės to nesuprato, – D.Trumpas sakė reporteriams. – Tačiau mes suprantame, ir tai yra svarbiausia.“
Per ankstesnį apsilankymą Vašingtone atsargi, santūriu sąmoju pasižyminti kanclerė dalyvavo keliuose ne itin sklandžiuose bendruose pasirodymuose su daug impulsyvesniu šeimininku. Tąsyk jiedu neišvengė viešos priešpriešos dėl išlaidų gynybai, prekybos ir migracijos.
Vokietijos lyderė ilgiau nei dešimtmetį Vašingtono buvo laikoma ne vien racionalia ir pragmatiška pašnekove, bet ir faktine Europos lydere. Tačiau atėjus į valdžią D.Trumpui padėtis smarkiai pasikeitė.
Ji palaikė ypač artimus santykius su ankstesniu prezidentu Baracku Obama. Buvę jo administracijos pareigūnai sakė, kad B.Obama aktyviai ragino A.Merkel siekti ketvirtosios kadencijos, ir šios pastangos buvo sėkmingos.
Nors centristai skelbė juodu esant naujaisiais „laisvojo pasaulio lyderiais“, ši partnerystė nepadėjo išsaugoti tokios pačių glaudžių Vašingtono ir Berlyno ryšių pradėjus dirbti D.Trumpo administracijai.
Tik likus kelioms valandoms iki kanclerės atvykimo ketvirtadienio vakarą, praėjus apie 15 mėnesių nuo D.Trumpo prisaikdinimo, respublikonų kontroliuojamas JAV Kongresas pagaliau patvirtino ambasadoriaus Vokietijoje kandidatūrą.
Tiek A.Merkel, tiek D.Trumpas pasveikino šį paskyrimą.
