D.Trumpas grasina nutraukti paramą užsienio šalims: ar Lietuva turėtų nerimauti?

Skaitydamas metinį pranešimą Kongresui, JAV prezidentas Donaldas Trumpas grasino nutraukti finansinę paramą šalims, Jungtinėse Tautose (JT) pasmerkusioms sprendimą perkelti JAV ambasadą į Jeruzalę. Nors prezidento nemalonę užsitraukusi Lietuva finansinės pagalbos plėtrai gauna itin mažai, kyla klausimas: koks likimas laukia 100 mln. dolerių, pažadėtų Baltijos šalims siekiant atgrasyti Rusiją?
Donaldas Trumpas
Donaldas Trumpas / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Prisimindamas JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją, kuria neteisėtu vadinamas sprendimas perkelti JAV ambasadą Izraelyje iš Tel Avivo į Jeruzalę, D.Trumpas prisiminė už ją balsavusias šalis, tarp kurių – ir Lietuva.

„Po to dešimtys šalių balsavo prieš Amerikos suverenią teisę tai (Jeruzalę kaip Izraelio sostinę – red.) pripažinti. Amerikos mokesčių mokėtojai dosniai toms šalims kasmet siunčia milijardus dolerių pagalbos“, – savo metiniame pranešime teigė D.Trumpas.

„Todėl šįvakar prašau Kongreso priimti teisės aktą, padedantį užtikrinti, kad Amerikos doleriai, skiriami padėti užsienio šalims, tarnautų Amerikos interesams, patektų tik pas Amerikos draugus“, – tikino Baltųjų rūmų vadovas.

Užsienio šalių plėtrai skirtos paramos Lietuva gauna nedaug. Tarptautinės plėtros agentūros duomenimis, 2017-aisiais JAV Lietuvai išmokėjo 5133 dolerių (4 116 eurų). Šie pinigai buvo skirti ŽIV/AIDS prevencijai.

Vis dėlto JAV turi kur kas svarbesnių įsipareigojimų Lietuvai. 2017-ųjų gruodį buvo pranešta, kad remiantis Europos atgrasymo iniciatyva (European Deterrence Initative), Vašingtonas Baltijoms šalims planuoja skirti 100 mln. dolerių (80,2 mln. eurų). Lėšos turėtų būti panaudotos Rusijos atgrasymui, ypač – kovai su propaganda.

„Didinamos gynybos išlaidos Europos kryptimi, bet yra papildoma eilutė, kurioje yra 100 mln. JAV dolerių Baltijos šalims, bendriems projektams su Amerika. Tai būtų stiprus pajėgumų pastiprinimas mums ir, aišku, kaip bus naudojama turime susitarti tarp Baltijos šalių ir JAV. Bet šie biudžetiniai sprendimai rodo JAV nusiteikimą mus ir toliau remti bei padėti išlaikyti formą“, – tuomet sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Raimundas Karoblis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Raimundas Karoblis

„Retorika liko tik retorika“

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorius prof. dr. Ramūnas Vilpišauskas teigia nemanąs, kad JAV atšauks Baltijos šalims skirtą paramą Rusijos atgrasymui.

R.Vilpišauskas: „Ne kartą prezidento Trumpo retorika liko tik retorika. Tai – kalbėjimas šalies vidaus auditorijai, tai daliai, kuriai rūpi Izraelio reikalai.“

„Abejoju, kad JAV administracija ryžtųsi imtis tokių neįprastų priemonių savo artimiausių sąjungininkių atžvilgiu. Ne kartą prezidento Trumpo retorika liko tik retorika. Tai – kalbėjimas šalies vidaus auditorijai, tai daliai, kuriai rūpi Izraelio reikalai“, – 15min teigė R.Vilpišauskas.

Politologo teigimu, Lietuva visada palaikydavo Vašingtono poziciją, o balsavimas JT Generalinėje Asamblėjoje tėra vienas iš nedaugelio atvejų, kai Vilnius pasisakė kitaip, nei tikėjosi JAV administracija.

„Be to, egzistuoja institucinė stabdžių ir atsvarų sistema. Pavyzdžiui, Kongresas Rusijos sankcijų klausimu jau parodė savo galią. Kongrese yra nemažai žmonių, suprantančių NATO ir sąjungininkių svarbą, šio regiono reikalų specifiką“, – tikino politologas.

Paprašytas palyginti buvusio JAV prezidento Baracko Obamos ir D.Trumpo politiką Lietuvos ir Rytų Europos regiono atžvilgiu, R.Vilpišauskas teigė, kad nepaisant prieštaringos dabartinio lyderio retorikos, dabartinė administracija nuveikė nemažai.

„Retorikos požiūriu santykiai yra labiau neapibrėžti nei tuomet, kai JAV vadovavo prezidentas Obama. Vis dėlto atsižvelgiant į praktinius JAV veiksmus, į lėšų ir kitų išteklių skyrimą šiam regionui, jo saugumo stiprinimui, administracija iš tiesų daro daugiau nei Obamos vadovavimo metais“, – sakė R.Vilpišauskas.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Ramūnas Vilpišauskas
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Ramūnas Vilpišauskas

„Obamos pasisakymai buvo labiau prognozuojami ir suprantami, tačiau dabartinės administracijos veiksmai yra svaresni, padaryta daugiau prisidedant prie regiono saugumo“, – pridūrė VU TSPMI direktorius.

Lietuva laikosi su ES

JAV sprendimo perkelti ambasą į Jeruzalę pasmerkimas Lietuvoje sukėlė tikrą diskusijų audrą: pasigirdo kaltinimai, neva buvo išduotos sąjungininkės JAV ir Izraelis.

A.Maimonas: „Jeruzalė buvo, yra ir visada bus mano, mūsų amžinoji sostinė. Nuvilia, kad Lietuva nepasekė grupės ES šalių, tarp jų Latvijos, susilaikiusių per šiandienos gėdingą JTGA balsavimą, pavyzdžiu.“

„Jeruzalė buvo, yra ir visada bus mano, mūsų amžinoji sostinė. Nuvilia, kad Lietuva nepasekė grupės ES šalių, tarp jų Latvijos, susilaikiusių per šiandienos gėdingą JTGA balsavimą, pavyzdžiu“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas.

Tiek prezidentas D.Trumpas, tiek JAV atstovė Jungtinėse Tautose Nikki Haley prieš balsavimą teigė „įsiminsiantys“ šalis, pasmerksiančias JAV sprendimą, prezidentas grasino nutraukti joms skiriamą finansinę paramą.

Lietuva, kaip ir didžioji dauguma Europos Sąjungos (ES) valstybių, balsavo už JAV sprendimą smerkiančią rezoliuciją. Tuo tarpu Latvija, Lenkija, Čekija, Kroatija ir Rumunija balsavime susilaikė.

„Lietuva prisijungė prie 127 pasaulio šalių ir parėmė nuoseklią Jungtinių Tautų rezoliucijose nuo 1967 m. įtvirtintą poziciją, jog Jeruzalės klausimas turi būti sprendžiamas derybų keliu“, – teigiama vyriausiojo prezidentės patarėjo užsienio politikos klausimais Nerijaus Aleksiejūno pareiškime.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų