Kaip pastebi „The New York Times“, D.Trumpas dar neatmeta galimybės, kad su Rusija bus susitarta, o JAV dalyvavimas „Atviro dangaus“ sutartyje – išsaugotas.
Tačiau net paties Amerikos prezidento patarėjai pripažįsta, kad sėkmės tikėtis nereiktų. Negana to jau kalbama, kad JAV taip purena dar vienam svarbiam žingsniui – pasitraukimui iš Strateginės puolamosios ginkluotės mažinimo sutarties (START).
Ir nors amerikiečiai jau tikina, kad iš atnaujintos START sutarties bent kol kas nesitrauks, jie taip pat kalba apie „geranoriškas derybas“ su Rusija.
O tokių diskusijų su Maskva kažin ar būna, be to, Kremlius tikriausiai nesutiks su D.Trumpo raginimu prie susitarimo prijungti Kiniją. Didelio noro dokumentais apriboti savo branduolinį arsenalą nerodo ir pats Pekinas.
Analitikai, tiesa, kol kas labiau kalba apie esą JAV daromą klaidą dėl „Atviro dangaus“ sutarties, kuri leidžia daugiau nei 30 valstybių, įskaitant Lietuvą, stebėjimo tikslais vykdyti neginkluotų orlaivių skrydžius virš viena kitos teritorijos.
Klystama neva net nepaisant to, kad Rusija išties nežaidžia pagal taisykles – Vašingtonas jau senokai nepatenkintas rusų paskelbtais apribojimais tam tikruose rajonuose. Vienas jų – Kaliningrado sritis.
Idėjos pradžia ir įgyvendinimas
Pagal „Atviro dangaus“ sutartį, kurią yra pasirašiusios 34 valstybės, inicijuotais orlaivių perskridimais per kitos šalies teritoriją siekiama skatinti pasitikėjimą ir padėti išvengti konfliktų.
Lėktuvuose pilna išmanių jutiklių, kurie siurbia informaciją skrendant ir vertina, ar valstybė, virš kurios skrendama, nesiruošia kariniams veiksmams.
JAV prezidentas Dwightas Eisenhoweris pirmasis 1955 metais pasiūlė, kad Jungtinės Valstijos ir Sovietų Sąjunga leistų rengti žvalgybinius skrydžius virš viena kitos teritorijos.
Tada SSRS lyderis Nikita Chruščiovas atmetė tokį, jo manymu, gudrų planą šnipinėti, bet 1989-aisiais, komunistinei imperijai jau griūvant, tuometis JAV vadovas George'as H.W.Bushas su valstybės sekretoriumi Jamesu Bakeriu atgaivino idėją.
„Atviro dangaus“ sutartis buvo pasirašyta 1992 metais, jau subyrėjus Sovietų Sąjungai, o 2002-aisiais ji įsigaliojo. Pagal dokumentą iki šių dienų iš viso atlikta daugiau nei 1,5 tūkst. skrydžių, iš jų 500 vyko virš Rusijos teritorijos.
Kaip jau minėta, tokiais skrydžiais siekiama skatinti karinės veiklos skaidrumą. Saugiklių daug – pavyzdžiui, tikrinamos valstybės pareigūnai turi būti įsileidžiami į žvalgybos lėktuvus ir gali juos nuodugniai apžiūrėti, nes naudoti nepatvirtintų technologijų negalima.
Sensoriai paprastai pažangūs, bet nėra, kaip sakoma, matantys kiaurai – tiesiog, tarkime, geba atskirti kovinius tankus nuo šarvuočių, atpažįsta skirtingas artilerijos sistemas.
Daugelio ekspertų vertinimu, „Atviro dangaus“ sutartis labai naudinga, nes yra geriausias įrodymas, kad vaizdas galingesnis nei tūkstantis žodžių. Kitaip tariant, stebėjimo skrydžiuose padaromos nuotraukos visada bus iškalbingesnės nei bet kokie retoriniai triukai.
O kaip su skrydžiais virš Kaliningrado?
Tačiau dabar aistras kelia sutarties sąlyga, kad kiekviena ją pasirašiusi šalis turi sutikti leisti rengti žvalgybos skrydžius visoje savo teritorijoje.
Paprastai tariant, JAV pareigūnai nepatenkinti, kad Rusija riboja skrydžius virš Kaliningrado srities, kur, kaip įtariama Vašingtone, dislokuojama Europai, visų pirma Baltijos šalims ir Lenkijai, pavojinga ginkluotė.
Be to, Kremlius riboja „Atviro dangaus“ galiojimą prie Pietų Osetijos ir Abchazijos, nuo Sakartvelo atplėštų marionetinių respublikų. Žvalgybos orlaiviai taip pat neprileidžiami prie didelių Rusijos karinių pratybų.
„Pasieki tašką, kai turi pasakyti, kad užteks. Jungtinės Valstijos negali toliau laikytis šios sutarties, jei Rusija nebaudžiama ją pažeidinėja“, – teigė naujasis D.Trumpo administracijos derybininkas ginkluotės klausimais Marshallas Billingsea.
JAV pareigūnai taip pat tvirtina, kad patį D.Trumpą supykdė Rusijos žvalgybos orlaivio skrydis tiesiai virš jo golfo kurorto Naujojo Džersio valstijoje 2017 metais.
Negana, įslaptintuose žvalgybos pranešimuose Pentagono tarnybos rašo, esą Rusija tokiais skrydžiais virš JAV naudojasi tam, kad sužymėtų kritiškai svarbią amerikiečių infrastruktūrą, kuriai būtų galima smogti tiek konvenciniais, tiek kibernetiniais ginklais.
Kodėl supyko Rusija?
Vis dėlto tiek Rusija, tiek kitos sutartį pasirašiusios šalys atkreipia dėmesį, kad „Atviro dangaus“ sutartis tokių skrydžių nedraudžia.
Negana to, didžioji dalis tokios informacijos prieinama viešai, pavyzdžiui, naudojantis „Google Earth“ įrankiu.
JAV taip pat jau ėmėsi atsakomųjų veiksmų, apribodamos Rusijos galimybes vykdyti žvalgybos skrydžius virš šaliai priklausančių salų Ramiajame vandenyne ir virš priešraketinės gynybos kompleksų Aliaskoje.
Maskva taip pat turi paaiškinimą dėl skrydžių apribojimo virš Kaliningrado. Lėktuvų prie šio anklavo pradėta neprisileisti po to, kai 2014 metais virš srities savąjį skrydį pagal „Atviro dangaus“ programą surengė Lenkija.
Taip, Rusija tada palaimino skrydžio maršrutą, o šalies pareigūnai skrido žvalgybos lėktuvu.
Tačiau orlaivis virš Kaliningrado sukiojosi taip ilgai, kad oro eismo kontrolės centre kilo nemenkas chaosas – teritorijoje kurį laiką negalėjo būti vykdomi civiliniai skrydžiai.
Dar ir šiandien nėra aišku, ar į Lenkijos lėktuvą įlipę Rusijos pareigūnai apskritai pranešė civiliniams oro eismo kontrolieriams apie būsimą žvalgybinį skrydį.
Orlaivis virš Kaliningrado sukiojosi taip ilgai, kad oro eismo kontrolės centre kilo nemenkas chaosas – teritorijoje kurį laiką negalėjo būti vykdomi civiliniai skrydžiai.
Visgi nėra aišku ir tai, kodėl lenkai panoro taip ilgai skraidyti virš Kaliningrado, užimančio vos 15 tūkst. kvadratinių kilometrų plotą. Yra analitikų, manančių, kad Rusija tikriausiai negalėjo sau leisti neapriboti žvalgybos skrydžių virš šios srities – esą įtartas piktnaudžiavimas.
Kita vertus, būtent 2014 metais Rusija aneksavo Krymą ir įplieskė karą Rytų Ukrainoje, taip sukeldama daug nerimo visoje Rytų Europoje, įskaitant tą pačią Lenkiją ir Baltijos valstybes.
Moralinė kalvelė
Dabar Rusija jau lipa ant vadinamosios moralinės kalvelės – Maskva vieną po kito platina pranešimus, esą JAV daro klaidą, o Rusija iš „Atviro dangaus“ sutarties nesitrauks, kol ji galios. Amerikiečiai iš sutarties turėtų pasitraukti už pusmečio.
„Mums reikalingas pragmatiškas požiūris. Kol sutartis galioja, ketiname visiškai laikytis visų teisių ir įsipareigojimų, kurie mums taikomi pagal šią sutartį“, – teigė Rusijos užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruška.
Skrydžiais siekiama stebėti Rusijos pajėgų judėjimą vakariniame šios valstybės pasienyje, taigi – palei Baltijos šalis.
Jo tikinimu, Rusijos „elgesys grindžiamas prielaida, kad visos kitos šalys irgi taip elgiasi“ ir „laikosi sąžiningo požiūrio į šios sutarties šalių įsipareigojimus“.
Daugelis kitų sutarties signatarių Europoje jau skelbia nerimą dėl D.Trumpo sprendimo. Šios šalys, kurių dauguma priklauso NATO, greičiausiai iš sutarties nepasitrauks, bet pagrindo baimintis tikrai turi.
Mat būgštaujama, kad Vašingtonui pasitraukus Rusija atsakys apkarpydama Europos šalių lėktuvų skrydžių kvotas. O būtent tokiais skrydžiais siekiama stebėti Rusijos pajėgų judėjimą vakariniame šios valstybės pasienyje, taigi – palei Baltijos šalis.
Visos „Atviro dangaus“ sutarties signatarės dabar turi per 60 dienų surengti atstovų susitikimą ir pasirengti JAV išstojimui.
Tiesa, negalima atmesti ir tolesnio JAV dalyvavimo sutartyje. Laikrodis, kuris tiksės šešis mėnesius iki oficialios pasitraukimo dienos, jau eina, bet jis sukukuos jau po šių metų JAV prezidento rinkimų.
O demokratų kandidato Joe Bideno patarėjas užsienio politikai Antony Blinkenas jau pareiškė pasisakantis už tai, kad JAV toliau dalyvautų „Atviro dangaus“ programoje – kitaip tariant, J.Bideno pergalė prieš D.Trumpą vėl pakeistų situaciją.
-
Vašingtonas: JAV traukiasi iš „Atviro dangaus“ stebėjimo sutarties
-
Maskva: JAV ketinimas trauktis iš „Atviro dangaus“ pakto „suduotų smūgį“ Europos saugumui
-
Vašingtonas: JAV neplanuoja trauktis iš sutarties dėl strateginės puolamosios ginkluotės
-
Maskva: Rusija laikysis „Atviro dangaus“ sutarties net ir pasitraukus Vašingtonui
