Jo diplomatijos vadovas pateikė tokį pat niūrų vertinimą kitoje Žemės rutulio pusėje, po susitikimo Maskvoje su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
„Šiuo metu su Rusija toli gražu nesutariame“, – D.Trumpas tiesmukai pareiškė per spaudos konferenciją Baltuosiuose rūmuose. Šie žodžiai buvo akivaizdus įrodymas, kad prezidentas tolsta nuo rinkimų kampanijos pažadų pagerinti ryšius su Maskva.
Dar prieš kelias savaites atrodė, kad D.Trumpas, per visą savo rinkimų kampaniją negailėjęs liaupsių V.Putinui, yra priartėjęs prie istorinio susitaikymo su Rusija. Vis dėlto šie lūkesčiai sudužo susidūrus su nepagražinta tikrove, įskaitant rietenas dėl Sirijos ir tebevykdomą JAV tyrimą dėl numanomo Rusijos kišimosi į Amerikos prezidento rinkimus.
D.Trumpas: „Būtų fantastiška, jeigu sutartume su Putinu ir jeigu sutartume su Rusija.“
„Būtų fantastiška, jeigu sutartume su Putinu ir jeigu sutartume su Rusija“, – sakė D.Trumpas. Tačiau buvo akivaizdu, kad jis to nesitiki.
„Tai gali įvykti arba gali neįvykti, – samprotavo prezidentas. – Gali nutikti visiškai priešingai.“
Kiek anksčiau JAV valstybės sekretorius Rexas Tillersonas išsakė panašaus tono pareiškimų po beveik dvi valandas trukusio susitikimo su V.Putinu. Pasak jo, abiejų šalių santykiai yra „žemame lygmenyje“.
D.Trumpas, praeitą savaitę įsakęs smogti raketomis vienai Sirijos oro pajėgų bazei dėl anksčiau įvykdytos numanomo cheminės atakos, trečiadienį buvo paklaustas, ar Sirija galėjo surengti tokią ataką be Rusijos žinios.
Prezidentas atsakė, kad tai „aišku, įmanoma“, bet „tikriausiai mažai tikėtina“.
Naujas griežtesnis požiūris į Maskvą nusistovėjo, prezidentui tebesistengiant atsikratyti įtarimų, kodėl jis per savo rinkimų kampaniją ragino atšildyti santykius su Rusija.
Federalinis tyrimų biuras (FTB) ir keli Kongreso komitetai aiškinasi, ar tarp Rusijos ir D.Trumpo rinkimų kampanijos nebuvo kokio nors suokalbio, bet dabar prezidentas ir jo padėjėjai gali pabrėžti, jog jo griežtas požiūris Sirijos prezidento Basharo al Assado atžvilgiu yra įrodymas, kad jis yra pasiruošęs prieštarauti V.Putinui.
Beveik 90 žmonių žuvo Sirijos mieste Chan Šeitūne, per ataką, kurios metu, anot Jungtinių Valstijų, buvo panaudotos nervus paralyžiuojančios dujos, veikiausiai zarinas.
Vašingtonas sako neabejojantis, kad šią ataką įvykdė B.al Assado pajėgos, bet Rusija tvirtina, kad cheminės medžiagos buvo laikomos sukilėlių sandėlyje, atakuotame Damasko aviacijos.
Tuo tarpu D.Trumpo administracijos pareiškimus Maskva vadina dezinformacijos kampanija.
Prieš pastarąjį D.Trumo pasisakymą Rusija blokavo Vakarų šalių pasiūlytą Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijos projektą, smerkiantį cheminę ataką ir raginantį skubiai ją ištirti.
Ir D.Trumpo, ir R.Tillersono pesimistinis požiūris į JAV ir Rusijos santykius atspindi buvusių Šaltojo karo priešininkių nesugebėjimą užmegzti geresnių ryšių, nors Amerikos lyderis dar neseniai puoselėjo tokias viltis.
Įtarimai, kad Rusijos pareigūnai buvo susimokę su D.Trumpo kampanijos darbuotojais taip pat susilpnino D.Trumpo galimybes daryti Maskvai nuolaidų tariantis bet kokiais klausimais, nes jis tokiu atveju gali būti apkaltintas skatinantis netinkamą Kremliaus elgesį.
Rusija nori, kad JAV atšauktų sankcijas, paskelbtas Maskvai už jos 2014 metais įvykdytą Krymo aneksiją ir prorusiškų separatistų palaikymą Rytų Ukrainoje.
Prieš cheminę ataką D.Trumpo administracija atrodė linkusi nebereikalauti, kad B.al Assadas pasitrauktų iš valdžios. Tačiau R.Tillersonas pakartojo naują administracijos poziciją, kad „Assado šeimos viešpatavimas artėja prie pabaigos“.
Neskaitant su Sirija susijusios priešpriešos, įtariamas Rusijos kišimasis į JAV prezidento rinkimus buvo viena iš problemų, temdžiusių pirmąjį V.Putino ir aukšto D.Trumpo kabineto nario tiesioginį susitikimą.
S.Lavrovas: „Nematėme nei vieno fakto, net užuominų apie faktus. Nežinau, kas juos matė. Niekas mums nieko nerodė, nieko nesakė, nors ne kartą prašėme pateikti detalių, susijusių su šiais nepagrįstais kaltinimais."
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas piktinosi JAV pareiškimais, kad Amerika turi „nepaneigiamų įrodymų“ apie Maskvos kišimąsi į rinkimus.
„Nematėme nei vieno fakto, net užuominų apie faktus. Nežinau, kas juos matė. Niekas mums nieko nerodė, nieko nesakė, nors ne kartą prašėme pateikti detalių, susijusių su šiais nepagrįstais kaltinimais", – sakė S.Lavrovas.
S.Lavrovas taip pat atmetė amerikiečių pareiškimus, kad turima tvirtų įrodymų, jog cheminę ataką įsakė surengti B.al Assadas.
Vis dėlto R.Tillersonas stengėsi pabrėžti teigiamus šio susitikimo aspektus. Pasak jo, bus įkurtos darbo grupės, turinčios nustatyti Rusijos ir JAV santykių problemas bei gerinti ryšius. Pasak jo, abi pusės taip pat aptars nesutarimus dėl Sirijos ir kaip būtų galima užbaigti jau šešerius metus besitęsiantį pilietinį karą.
Vis dėlto tokios viltys atrodo pernelyg optimistinės, nes diplomatai dėstė smarkiai besiskiriančius požiūrius į padėtį Sirijoje.
R.Tillersonas aiškino, kad Sirijos vyriausybė per visą konflikto laikotarpį yra įvykdžiusi daugiau kaip 50 atakų, per kurias panaudotos chloro dujos arba kitokie cheminiai ginklai. Bet to, jis užsiminę, kad Sirijos lyderiui gali būti pateikti kaltinimai dėl karo nusikaltimų.
Rusija savo ruožtu niekada nėra pripažinusi, kad B.al Assado pajėgos įvykdė tokių atakų ir pastaruosius pusantrų metų stengėsi padėti šiam susigrąžinti kontrolę Sirijoje.
Tuo tarpu JAV vadovaujamos koalicijos operacijos prieš džihadistų judėjimą „Islamo valstybė“ Sirijos šiaurėje nėra tiesiogiai susiję su šalyje vykstančius pilietiniu karu.
Iš pažiūros aktualiausi JAV ir Rusijos nesutarimų akcentai yra susiję su klausimu, kas kaltas dėl cheminių ginklų naudojimo Sirijoje, bet šalys taip pat ginčijasi dėl daugelio kitų dalykų – pradedant padėtimi Ukrainoje, baigiant Rusijos palaikymu kraštutinių pažiūrų kandidatams Europoje.
Rusijos sostinėje R.Tillersonas buvo pasitiktas šaltai: trečiadienį prasidėjus jų susitikimui S.Lavrovas pareikalavo, kad Amerika atskleistų savo „tikruosius ketinimus“.
„Pastaruoju metu stebėjome didelį nerimą keliančius veiksmus, įskaitant neteisėtą ataką prieš Siriją“, – sakė S.Lavrovas, turėdamas omenyje D.Trumpo įsakymu paleistas 59 sparnuotąsias raketas „Tomahawk“, atsakant į numanomą B.al Assado pajėgų cheminę ataką.
„Mums atrodo itin svarbu užkirsti kelią pavojui, kad panašūs veiksmai pasikartos ateityje“, – pridūrė jis.
D.Trumpas ir kiti iš tikrųjų grasino imtis panašių veiksmų. Vis dėlto duodamas interviu televizijai „Fox Business Network“ JAV prezidentas sakė, kad nėra linkęs griebtis karinės intervencijos prieš B.al Assadą – nebent Sirijos lyderis vėl panaudotų masinio naikinimo ginklus.
„Ar ketiname įsitraukti Sirijoje? Ne“, – sakė D.Trumpas.
Visgi jis pridūrė: „(Jeigu) pamatysiu, kad jie naudoja dujas ... turėsime kažką daryti.“
