D.Trumpas ir keli jo patarėjai esą norėtų visapusiško, net iškilmingo dvišalio susitikimo. Anot vieno dabartinio ir vieno buvusio Baltųjų rūmų administracijos pareigūno, raginama žiniasklaidai suteikti absoliučiai laisvą prieigą prie susitikimo.
Tiesa, dalis Nacionalinio saugumo tarybos ir Valstybės departamento atstovų prašo atsargumo ir santūrumo – apie Rusiją Vašingtone ir taip kalbama daug. Tikriausiai per daug.
Antai dalis patarėjų rekomenduoja D.Trumpui su V.Putinu susitikti greitam, neformaliam pokalbiui viršūnių susitikimo paraštėse. Kitas variantas – JAV ir Rusijos delegacijų „derybos dėl strateginio stabilumo“, kuriose prezidentai paprastai nedalyvauja.
Tokios skirtingos pozicijos parodo, kad administracijoje bendro požiūrio į JAV Rusijos politiką nėra. Parodo ir tai, kad D.Trumpas pasiryžęs sukurti darbinius santykius su Kremliumi net toliau vykstant tyrimams dėl Maskvos veiksmų per pernykščius rinkimus.
Pokalbis akis į akį – žmogiškesnis
Paklaustas pakomentuoti kalbas, kad D.Trumpas nori pilno dvišalio susitikimo, V.Putino atstovas Dmitrijus Peskovas Maskvoje pareiškė, kad „protokolinė susitikimo pusė nėra svarbiausia“.
Jo teigimu, abiejų šalių lyderiai lankysis tame pačiame renginyje toje pačioje vietoje tuo pačiu metu, tad „bet kokiu atveju bus proga susitikti“. Tiesa, būsimo susitikimo smulkmenos dar nesuderintos.
Pokalbis akis į akį su V.Putinu D.Trumpui gali būti naudingas – bendraujant tiesiogiai pašalinamas tam tikras intrigų sluoksnis, kurį sunku nutrinti kalbantis telefonu.
D.Trumpas laikomas tikrai neblogu derybų meistru ir anksčiau yra ne kartą teigęs, kad norėtų atitaisyti Baracko Obamos valdymo metu neva padarytą žalą JAV ir Rusijos santykiams. Esą su Maskva būtų įmanoma bendradarbiauti bent situacijos Sirijoje klausimu.
Tačiau egzistuoja ir nemenka rizika. JAV prezidentas garsėja pomėgiu nukrypti nuo suplanuoto scenarijaus ir taip gali sukurti rimtą diplomatinį incidentą.
Antai gegužę Ovaliajame kabinete susitikęs su Rusijos diplomatais Sergejumi Lavrovu ir Sergejumi Kisliaku, D.Trumpas atskleidė ypač slaptą informaciją apie grupuotės „Islamo valstybė“ planus sprogdinti keleivinius lėktuvus. Šiuos duomenis JAV perdavė Izraelis.
Be to, daugybė apžvalgininkų tiesiog konstatuoja, kad V.Putinu negalima pasitikėti.
Buvęs KGB atsargos generolas, aršus dabartinio režimo Kremliuje kritikas Olegas Kaluginas teigė, kad V.Putinas, gudrus ir patyręs politikas, tikrai norės kalbėtis ne apie kaltinimus, esą Rusija kišosi į JAV prezidento rinkimus.
O.Kaluginas: „Jam įdomiau sankcijų nuėmimas, galimybė padidinti naftos kainas, taip pat – kitų metų Rusijos prezidento rinkimai. Putinas puikiai žino, kaip pakreipti pokalbį jam reikiama linkme.“
„Jam įdomiau sankcijų nuėmimas, galimybė padidinti naftos kainas, taip pat – kitų metų Rusijos prezidento rinkimai. Putinas puikiai žino, kaip pakreipti pokalbį jam reikiama linkme“, – svarstė O.Kaluginas.
Nina Chruščiova, Rusijos politikos profesorė „New School“ universitete Niujorke, pridūrė, kad D.Trumpas, jos manymu, yra atsidūręs „itin sudėtingoje pozicijoje“.
„Jis negali būti pernelyg malonus Putinui, nes bus prabilta, esą kažkas išskirtinio sieja jį su Rusija. Bet jis negali būti ir per šiurkštus, nes Putino rankos ilgos, o mąstysena – įprasta KGB“, – aiškino N.Chruščiova.
Ką D.Trumpas pasakys V.Putinui?
Tiesa, oficialiai JAV Baltieji rūmai teigia, kad dar net nėra priimtas galutinis sprendimas dėl to, ar D.Trumpo ir V.Putino susitikimas apskritai įvyks.
Šiaip dvišaliai susitikimai yra gana įprasti per G-20 renginius, kur vienoje vietoje susirenka daug pasaulio lyderių ir jų patarėjų. Tokie susitikimai dažniausiai kruopščiai suplanuojami – svarbu ir tai, kaip lyderiai paspaudžia vieni kitiems rankas, ir tai, kokiais žvilgsniais apsikeičia.
Paskutinis JAV ir Rusijos prezidentų dvišalis susitikimas vyko 2015 metais. Tada V.Putinas ir B.Obama 90 minučių bendravo Jungtinių Tautų būstinėje Niujorke. Po susitikimo V.Putinas ir JAV pareigūnai teigė, kad buvo padaryta pažanga Sirijos krizės klausimu.
Dabar Vašingtone kalbama, kad D.Trumpo administracijoje nesutariama ne tik dėl artėjančio susitikimo formato, bet ir dėl pokalbio turinio.
D.Trumpo patarėjai užsienio politikos klausimais vis dažniau grąžo rankas kone maldaudami kritiškiau ir atsargiau žvelgti į Rusijos valdžią.
Vienas buvęs Baltųjų rūmų pareigūnas AP teigė, kad prezidento patarėjai užsienio politikos klausimais vis dažniau grąžo rankas kone maldaudami kritiškiau ir atsargiau žvelgti į Rusijos valdžią.
Visos 17 JAV žvalgybos tarnybų vieningai sutaria, kad būtent Rusija pernai pasiuntė programišius įsilaužti į Demokratų partijos elektroninio pašto serverius ir bandė pakreipti prezidento rinkimų eigą D.Trumpo naudai.
„Trumpas turi tiesiai pasakyti Putinui: „Mums nepatinka tai, kad jūs kišotės į mūsų rinkimus.“ Jei jis to nepasakys, jį užpuls spauda ir Kongresas. Ir bus galima garantuoti, kad Kongresas patvirtins griežtesnes sankcijas Rusijai.
Administracijai taip pat reikėtų apriboti lūkesčius. Jei Hamburge tikimasi sėkmės, aš spėju, kad jos nebus sulaukta“, – teigė buvęs JAV ambasadorius Ukainoje Stevenas Piferis.
