Vašingtono, Maskvos, Teherano, Damasko ir Ankaros kariuomenių vadai laukia artėjančio džihadistų pralaimėjimo. Kai teroristai bus nužudyti ar išvaryti, kas užims atkovotą teritoriją?
Tai – ypač aštri dilema JAV prezidentui Donaldui Trumpui, kadangi JAV jau antrą kartą šiame šimtmetyje rizikuoja nugalėti vieną priešą Vidurio Rytuose tam, kad išvystų, kaip iškyla kitas – Iranas.
JAV invazijos į Iraką, pradėjusios 2003-iaisiais, metu buvo nuverstas aršus Irano priešas Saddamas Husseinas, kurį pakeitė Teheranui palankesnė šiitų vadovaujama vyriausybė.
O Sirijoje Irano sąjungininkas prezidentas Basharas al-Assadas išgyveno šešerius pilietinio karo metus, per kuriuos JAV lyderiai nuolat reikalavo jo pasitraukti.
Prieš rinkimus D.Trumpas žadėjo sutriuškinti „Islamo valstybę“ neįsiveldamas į platesnį karą, taip pat sakėsi bendradarbiausiąs su B.al-Assadą remiančia Rusija.
B.al-Assado armija, kariaujanti drauge su Teheranui ištikimais kariais, veržiasi išvaduoti „Islamo valstybės“ kontroliuojamą teritoriją ir tokiu būdu lenktyniauja su JAV remiamomis pajėgomis.
Tiesa, net ir tos teritorijos, į kurias JAV kariai atvyksta pirmi, galiausiai gali patekti į B.al-Assado rankas.
Į prezidento postą kandidatuojančiam D.Trumpui tai nebuvo didelė problema. Prieš rinkimus jis žadėjo sutriuškinti „Islamo valstybę“ neįsiveldamas į platesnį karą, taip pat sakėsi bendradarbiausiąs su B.al-Assadą remiančia Rusija.
Tačiau tai – nemenkas iššūkis prezidentu tapusiam D.Trumpui, praeitą savaitę pažadėjusiam šio regiono JAV sąjungininkėms padėti susilpninti Irano galią. Šio pažado, bent jau Sirijoje, laikytis nebus lengva.
„Iranui rūpi labiau“
Niujorko politinės rizikos konsultacijų firmos „Eurasia Group“ pirmininkas Cliffas Kupchanas sakė: „JAV dėl Irano Sirijoje gali padaryti nedaug. Iranas tiesiog šiaip sau nepasitrauks, kadangi yra artimesnis ir jam labiau rūpi.“
Iranas susiduria su augančiu priešiškumu iš Saudo Arabijos ir jos pietinių sąjungininkių Persijos įlankoje. Todėl vakaruose, tiksliau – Bagdade ir Damaske, tapo dar svarbiau išsaugoti šiitams draugiškas vyriausybes. O žemės koridorius, vedantis per šias šalis, leidžia Iranui tiekti ginklus „Hezbollah“ kariams Libane. Ši grupuotė – vienas pagrindinių Irano galios ginklų, taip pat besikaunančių B.al-Assado pusėje.
„Tai, kas liks vietoj „Islamo valstybės“ teritorijos, yra pagrindinė Irano plano susijungti su Libanu dalis“, – teigė Vidurio Rytų analitikas Firas Abi-Ali.
F.Abi-Ali: „Tai, kas liks vietoj „Islamo valstybės“ teritorijos, yra pagrindinė Irano plano susijungti su Libanu dalis.“
Rytų Sirijos teritoriją užgrobusi „Islamo valstybė“ šį maršrutą užblokavo. Jei JAV remiamos pajėgos nugalės ir užims šią teritoriją, blokada išliks. Džihadistų sostinėje Rakoje, panašu, taip ir įvyks. Čia karinius veiksmus daugiausia vykdo kurdai, kuriuos apmoko ir ginklus bei oro paramą teikia JAV.
JAV gynybos departamento atstovas spaudai Ericas Pahonas viename interviu sakė, kad pergalės atveju „vietos valdžia atspindėtų vietinę populiaciją“, kurios dauguma – arabai. Anot E.Pahono, JAV, kaip ir visur kitur, galėtų nusiųsti specialias pajėgas, padedančias, pavyzdžiui, atkurti infrastruktūrą.
Vis dėlto lieka neaišku, kokius santykius naujoji vietinė valdžia palaikytų su B.al-Assado vyriausybe, kuri, kaip spėja ekspertai, išlaikys valdžią visoje šalyje.
Damaskas susitaikė su kurdais, sakydamas, kad jų kova prieš „Islamo valstybę“ yra „teisėta“. O kurdai teigia, kad yra pasiruošę su B.al-Assadu derėtis dėl autonomijos.
Kurdų demokratinės sąjungos partijos (PYD) atstovas Abdsalamas Ali derybas teisina tuo, kad opozicijos grupės, remiamos Turkijos ir Persijos įlankos arabų, yra radikalūs islamistai, „dar blogesni“ už B.al-Assado režimą.
Tačiau bent jau keletas JAV sąjungininkių šiame regione yra pasirengusios nutraukti visus ryšius su Iranu. Jei kitos nesiruošia to daryti, neaišku, kokio pastiprinimo galėtų tikėtis iš JAV.
„Naujas tankų būrys“
E.Pahono teigimu, JAV „tikrai reaguotų taip, kaip reikia“, kad apsaugotų regiono partneres. Paklaustas, ko reikėtų tikėtis tuo atveju, jei B.al-Assadas įgautų pranašumą Rakoje, E.Pahonas sakė: „Nemanau, kad atsakydami būtinai įvestume naują tankų būrį.“ Analitikas tikino, kad būtų ieškoma diplomatinių priemonių.
Tačiau kurdai jaučia grėsmę iš Turkijos, kurios pajėgos taip pat yra dislokuotos Sirijoje ir kuri stipriai priešinasi kurdų autonomijai. Praeitą mėnesį, kai Turkijos lėktuvai bombardavo kurdų kovotojus, JAV turėjo siųsti karius, kad saugotų vieną savo sąjungininkę nuo kitos.
Toliau į pietus yra dislokuotos B.al-Assado, Rusijos ir Irano aljanso, neparodžiusio beveik jokių vidinių nesutarimų ženklų, pajėgos. Jos juda Deir az Zoro, miesto, nuo Rakos į pietryčius nutolusio apie 140 km, link.
Rusija atakavo „Islamo valstybės“ taikinius, tarp jų ginkluotę ir kovotojus, netoli istorinio Palmyros miesto, esančio į pietvakarius nuo Rakos ir Deir az Zoro.
Rusija netoli istorinio Palmyros miesto, esančio į pietvakarius nuo Rakos ir Deir az Zoro, atakavo „Islamo valstybės“ taikinius, tarp jų – ginkluotę ir kovotojus.
Trečiadienį Maskvoje gynybos ministras sakė, kad buvo panaudotos keturios sparnuotosios raketos, paleistos iš karo ir povandeninio laivų.
Pasienio ruožuose vyko tiesioginiai JAV ir Irano susidūrimai. Gegužės 18 dieną JAV lėktuvai bombardavo B.al-Assado pusėje kovojančių karių konvojų. Pentagono teigimu, kariai ignoravo perspėjimus atsitraukti nuo netoli Irako ir Jordanijos sienų esančios At Tanfo bazės, kurioje JAV pajėgos apmoko prieš B.al-Assadą kovojančias pajėgas.
„Nutikti gali be kas“
Kai abiejų stovyklų armijos manevruoja aplink nedidelę teritoriją Rytų Sirijoje, tikėtina, kad gali įsiplieksti ir daugiau tokių konfliktų. E.Pahonas teigė: „Nutikti gali bet kas. Tai pats sudėtingiausias visų laikų kovos laukas.“
E.Pahono teigimu, JAV nesiruošė pulti B.al-Assado pajėgų, o ataka At Tanfo bazėje buvo atsakymas į tiesioginę grėsmę.
E.Pahono teigimu, JAV nesiruošė pulti B.al-Assado pajėgų, o ataka At Tanfo bazėje buvo atsakymas į tiesioginę grėsmę: „Dabar, kai jie atsitraukė, mes jų nesivaikysime. Tai nėra nauja politika.“
D.Trumpui tapus prezidentu, JAV pozicija spėjo pasikeisti. D.Trumpo įsakymu buvo atakuota Sirijos karinė bazė. Šis puolimas – bausmė už cheminio ginklo panaudojimą, kuriuo JAV kaltina B.al-Assadą. O panašioje situacijoje atsidūręs D.Trumpo pirmtakas Barackas Obama nusprendė nesiimti karinių veiksmų.
Vadinasi, „Islamo valstybės“ sutriuškinimas vis dar išlieka vienu svarbiausių JAV prioritetų.
Anot Jameso Jeffrey, buvusio JAV ambasadoriaus Turkijoje ir Irake, toks požiūris į Vidurio Rytus – trumparegiškas, kadangi šis regionas, prezidentaujant B.Obamai, liudijo „dramatiškiausią JAV galios žlugimą nuo Antrojo pasaulinio karo laikų“.
J.Jeffrey teigimu, „JAV veržiasi kovoti su „Islamo valstybe“ ir tikina, kad tai yra visa ko centras. Tai padaryti nėra sunku, be to, padeda laimėti universalų pritarimą. Tačiau JAV neturi ilgalaikės strategijos, o 2017-aisiais didžiausia grėsmė regiono stabilumui yra ne IS, bet Iranas“.
Šį mėnesį Persijos įlankoje ir Izraelyje D.Trumpas išgirdo panašią žinutę.
Tačiau Rusijos politikai mano, kad būtent JAV ir jos sąjungininkės destabilizuoja padėtį Sirijoje, o jų prieš Iraną nukreipta retorika nėra realistiška.
„Negi kas nors mano, kad Iranas pasitrauks iš šio regiono ir Sirijos? Tarsi galėtum pamoti magiška lazdele ir Iranas išnyktų“, – viename interviu sakė Rusijos įgaliotinis Artimuosiuose Rytuose Michailas Bogdanovas.
