Toks D.Trumpo sprendimas Šiaurės Korėją grąžino į sąrašą šalių, kurias JAV laiko terorą remiančiomis valstybėmis. 2008 metais šalis iš šio sąrašo buvo išbraukta, siekiant išsaugoti susitarimą, kad bus stabdoma branduolinė programa. Dabar ji vėl buvo priskirta prie grupės, kuriai taip pat priklauso Iranas, Sudanas ir Sirija.
D.Trumpas pažadėjo, kad JAV Iždo departamentas greitai sugriežtins sankcijas Pchenjanui.
„Tai turėjo įvykti seniai. Turėjo įvykti prieš daug metų“, – pareiškė D.Trumpas ir pabrėžė, kad jo sprendimą iš dalies nulėmė vieno amerikiečio studento mirtis po kalinimo Šiaurės Korėjos kalėjime ir Kim Jong Uno vyresnio netikro brolio nužudymas nervus paralyžiuojančia medžiaga Kvala Lumpūro oro uoste.
Vis dėlto kalbėdamasis su žurnalistais po kabineto posėdžio valstybės sekretorius Rexas Tillersonas sakė, kad Vašingtonas tebeturi vilčių, jog sankcijos ir diplomatija gali priversti Kim Jong Uną sutikti sėsti prie derybų stalo ir tartis dėl branduolinio nusiginklavimo.
R.Tillersonas pažymėjo, kad šiuo metu galiojančios baudžiamosios priemonės jau daro „reikšmingą poveikį“ Pchenjano ekonomikai, nors Kinija kol kas nėra nutraukusi naftos tiekimo vienintelei Šiaurės Korėjoje perdirbimo įmonei.
„Vis dar tikimės diplomatijos“, – sakė jis.
Tuo metu Kinija antradienį pareiškė, jog „reikia padaryti daugiau“, kad Pchenjano branduolinė krizė būtų išspręsta dialogu.
„Vis dar tikimės, kad suinteresuotos šalys gali prisidėti prie įtampos mažinimo, kad suinteresuotos šalys gali tęsti derybas ir pasirinkti teisingą kelią sprendžiant Korėjos pusiasalio problemą dialogu ir konsultacijomis.
Šiuo atžvilgiu reikia padaryti daugiau“, – per įprastą spaudos konferenciją sakė Kinijos užsienio reikalų atstovas Lu Kangas.
„Maksimalaus spaudimo kampanija“
Tiek D.Trumpas, tiek Kim Jong Unas anksčiau yra kalbėję apie galintį kilti atvirą konfliktą dėl Šiaurės Korėjos branduolinio ginklavimosi ir raketų kūrimo programų. Abu jie negailėjo įžeidimų vienas kitam ir grąžino niokojančiais kariniais veiksmais.
Vis dėlto JAV pareigūnai taip pat leido suprasti daugiausia vilčių dedantys į, anot R.Tillersono, nuolat didėjantį ekonominį ir diplomatinį spaudimą, palaikomą Kinijos ir turintį priversti Pchenjaną nusileisti.
„Žinome, kad šiuo metu ten patiriamas degalų stygius, remiantis tuo, ką galime surinkti iš kai kurių nepatvirtintų šaltinių ir tam tikrų žvalgybos šaltinių“, – aiškino R.Tillersonas.
„Žinome, kad jų pajamos sumažėjo, – tęsė jis. – Taigi, manau, jog tai daro poveikį. Ar tai priežastis, kodėl 60 dienų nebuvo jokio provokuojančio veiksmo? Nenoriu jums sudaryti nuomonės, kad galiu tai pasakyti. Tikimės, kad ši laikotarpis tęsis.“
Šiaurės Korėjai jau dabar taikomos griežtos Jungtinių Valstijų ir Jungtinių Tautų sankcijos. Pirmadienį priimtas sprendimas grąžinti ją į terorizmą remiančių šalių sąrašą betarpiško ekonominio poveikio nepadarys.
Vis dėlto D.Trumpas sakė, kad per ateinančias dvi savaites bus paskelbta įvairių pranešimų šiuo klausimu, pradedant nuo antradienį planuojamo paviešinti „labai didelio“ JAV Iždo departamento sankcijų paketo, tapsiančio „maksimalaus spaudimo kampanijos“ dalimi.
Be to, JAV pareigūnai numato, kad šis Šiaurės Korėjos statuso pakeitimas paskatins kitas valstybes ir užsienio bankus uoliau vykdyti galiojančias sankcijas.
„Šiaurės Korėja ne vien grasino pasauliui branduoliniu nuniokojimu, bet ir ne kartą palaikė tarptautinio terorizmo aktus, įskaitant nužudymus užsienyje“, – pabrėžė D. Trumpas.
Vasarį potencialus Kim Jong Uno varžovas Kim Jong Namas mirė paveiktas nervus paralyžiuojančios medžiagos per išpuolį Kvala Lumpūro oro uoste. Manoma, kad šį nužudymą organizavo Pchenjanas.