Kaip naujienų agentūrai AP atskleidė vienas susitikime dalyvavęs JAV pareigūnas, toks pasiūlymas pribloškė kabinete buvusius tuometį JAV valstybės sekretorių Rexą Tillersoną ir dabar jau patrauktą D.Trumpo patarėją nacionaliniam saugumui H.R.McMasterį.
Šie pareigūnai esą maždaug penkias minutes bandė paaiškinti D.Trumpui, kad kariniai veiksmai atsisuktų prieš JAV – Vašingtonas ilgai ir sunkiai dirbo, kad amerikiečių pastangas nubausti Venesuelos prezidentą Nicolasą Maduro už diktatoriškus veiksmus paremtų kitos Pietų Amerikos valstybės.
Kariška diplomatija
Bet D.Trumpas nenusileido. Nors neatrodė, kad jis ruoštųsi įsakyti pulti Venesuelą, prezidentas priminė ankstesnius kariškos diplomatijos pavyzdžius – invazijas į Panamą ir Grenadą praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje.
Mintis apie karinius veiksmus, AP šaltinio teigimu, ir toliau sukosi D.Trumpo galvoje. Kitą dieną po susitikimo rugpjūčio 10-ąją JAV prezidentas ir viešai užsiminė apie „karinį variantą“ – esą būtent taip būtų galima nuversti N.Maduro režimą.
D.Trumpas priminė ankstesnius kariškos diplomatijos pavyzdžius – invazijas į Panamą ir Grenadą praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje.
Ir nors JAV sostinė tokius žodžius priėmė kaip dar vieną nerimtą buvusios realybės šou žvaigždės idėją, D.Trumpas apie invazijos galimybę užsiminė ir susitikęs su Kolumbijos prezidentu Juanu Manueliu Santosu. Tai anonimiškai patvirtino ir du šios šalies diplomatai.
Atėjus rugsėjui – ir vėl. Per pietus su keturių Pietų Amerikos šalių lydeiais Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos paraštėse D.Trumpas iš pradžių pareiškė: „Mano komanda prašė man to nesakyti.“
O tuomet visų lyderių paeiliui paklausė, ar jie yra tikri, kad nenori karinių veiksmų Venesueloje. Pasak AP šaltinio, visų šalių vadovai aiškiai pasakė – tikrai ne.
Galiausiai H.R.McMasteris pasivedė D.Trumpą į šoną ir pabandė paaiškinti, kokia Amerikai būtų pavojinga invazija į Venesuelą.
Tik padėjo N.Maduro režimui?
Baltieji rūmai komentarų AP nepateikė. Tačiau JAV nacionalinio saugumo tarybos atstovas pabrėžė, kad Vašingtonas svarsto įvairias galimybes grąžinti demokratiją ir stabilumą į Venesuelą.
Kai į valdžią atėjo D.Trumpo administracija, JAV, Kanada ir Europos Sąjunga paskelbė sankcijas Venesuelos aukščiausio rango pareigūnams, įskaitant ir patį N.Maduro – visi jie kaltinami žmogaus teisių pažeidimais, prekyba narkotikais ir korupciniais sandoriais.
JAV taip pat skyrė daugiau nei 30 mln. dolerių Venesuelą supančioms šalims, kad šioms būtų lengviau priimti daugiau nei 1 mln. migrantų, jau palikusių didžiulės krizės ištiktą valstybę.
Tiesa, pačiam N.Maduro, kuris jau seniai kalba apie JAV planus pulti Venesuelą ir pasisavinti jos didelius naftos rezervus, D.Trumpo retorika tapo patogiu būdu apsiginti nuo kritikos dėl maisto stygiaus ir hiperinfliacijos šalyje.
N.Maduro iškart sukvietė šalininkus į Karakaso gatves, kad jie pasmerktų „imperatoriaus Trumpo“ piktus kėslus. Venesuelos prezidentas taip pat įsakė visoje šalyje surengti karines pratybas ir pagrasino sulaikyti oponentus, esą veikiančius išvien su JAV.
„Pone Trumpai, rūpinkis savo reikalais ir spręsk savo problemas! – griaudėjo ir prezidento sūnus Nicolasas. – Jei Venesuela bus užpulta, šautuvai atkeliaus į Niujorką. Mes užimsime Baltuosiuos rūmus.“
Net artimiausios JAV sąjungininkės regione – Brazilija, Kolumbija ir Argentina – nenoriai stojo į N.Maduro pusę. Pranešime paskelbta, kad „demokratiją skatinti gali tik dialogas ir diplomatija“.
Žmonės jau demoralizuoti
Kita vertus, pačioje Venesueloje opozicijai mintis apie karinę intervenciją, regis, nėra labai svetima.
Praėjus kelioms savaitėms po to, kai D.Trumpas užsiminė apie galimą karinės jėgos panaudojimą, Harvardo universiteto ekonomikos profesorius Ricardo Hausmannas, buvęs Venesuelos planavimo ministras, parašė straipsnį, kuriame paragino „norinčiųjų koaliciją“ karine jėga paremti opozicijos sudarytą nacionalinę asamblėją.
Vis dėlto Baracko Obamos administracijoje Pietų Amerikos reikalus prižiūrėjęs Markas Feiersteinas pažymėjo, kad ryžtingus JAV veiksmus Venesueloje turi lydėti spaudimas gatvėse – kitaip N.Maduro valdžios vadžių neatleis.
Be to, venesueliečiai esą jau demoralizuoti – pernai protestus režimas malšino jėga ir dešimtys žmonių žuvo. Dar žiauresnių represijų grėsmė nemažai opozicijos lyderių privertė pasirinkti tremtį.
„Žmonės ir Maduro administracijoje, ir už jos ribų žino, kad gali ignoruoti tai, ką kalba Trumpas. Vis dėlto nemažai venesueliečių dabar išties laukia išorinio veikėjo, kuris juos išgelbėtų“, – svarstė M.Feiersteinas.
