„Tai, kas vyksta Venesueloje, yra gėdinga“, – D.Trumpas sakė žurnalistams Niujorke, kur jis dalyvauja Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje.
„Tenoriu pamatyti Venesuelą atsitiesusią. Noriu, kad žmonės būtų saugūs. Mes pasirūpinsime Venesuela“, – kalbėjo jis.
„Visos priemonės yra ant stalo, kiekviena – stiprios ir mažiau stiprios. Jūs žinot, ką turiu omenyje, (sakydamas) „stiprios“, – pridūrė D.Trumpas.
Anksčiau šį mėnesį dienraštis „The New York Times“ pranešė, kad D.Trumpo administracijos pareigūnai triskart susitiko su Venesuelos kariškiais aptarti planų nuversti N.Maduro.
Tikėtina, kad D.Trumpas yra nusiteikęs palaikyti perversmą prieš N.Maduro, o ne surengti didelio masto JAV pajėgų invaziją.
Anksčiau šią savaitę D.Trumpas paniekinamai atsiliepė padėtį Venesueloje ir sakė manąs, kad N.Maduro gali būti „labai greitai“ nuverstas kariuomenės.
Manoma, kad į N.Maduro buvo taikomasi sprogstamosiomis skraidyklėmis, rugpjūčio 4 dieną panaudotomis per karinį paradą Karakase.
Staigus atsakas
D.Trumpo pareiškimai iškart sulaukė Venesuelos reakcijos. Ši šalis nuo N.Maduro karingojo pirmtako Hugo Chavezo laikų smerkia Jungtines Valstijas dėl Vašingtono kišimosi į Lotynų Amerikos valstybių reikalus ir dažnai argumentuodavo, kad vyriausybės politiniai sprendimai yra atsakas į numanomus amerikiečių planus nuversti kairiojo sparno vyriausybę.
„Venesuela kuo griežčiausiai atmeta karo kurstymą ir intervencionistinius pareiškimus, paskelbtus Jungtinių Valstijų prezidento... kuriais siekiama šalyje sukelti karinį sukilimą“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.
JAV Iždo departamentas antradienį paskelbė sankcijas Venesuelos prezidento žmonai Ciliai Adelai Flores de Maduro, bet jos vyras ją gyrė kaip „aršią moterį“.
„Neprasidėkit su Cilia. Neprasidėkit su šeima. Nebūkit bailiai!“ – įtūžęs N.Maduro pareiškė per vieną televizijos transliuotą renginį.
Į JT Generalinės Asamblėjos sesiją atvykęs Venesuelos užsienio reikalų ministras Jorge Arreaza teigė, kad D.Trumpas kritikuoja jo šalį, siekdamas užsitikrinti į JAV pasitraukusių venesueliečių palaikymą prieš lapkričio 6-ąją vyksiančius įtemptus Kongreso rinkimus, taip pat norėdamas nukreipti dėmesį nuo vidaus politikos skandalų.
„Pulti Venesuelą arba Kubą – reiškia gauti balsų, kad būtų galima laimėti Floridą ir Kongresą per rinkimus lapkritį, o vėliau dirbti perrinkimo klausimu“, – žurnalistams sakė J.Arreaza.
„Kaip liūdna, kad šalys puldinėjamos dėl rinkimų priežasčių!“ – pridūrė jis.
Ekonomikos krizė
Pastaruosius kelerius metus Venesuelos ekonomika nevaldomai smuko, smarkiai atpigus naftai, kurios eksportas yra gyvybiškai svarbi valstybės pajamų dalis.
Vyriausybei įjungus pinigų spausdinimo mašiną, Venesuelos infliacija iki šių metų galo tikriausiai pasieks milijoną procentų. Dėl žaibiškai augančių kainų daugelis venesueliečių nebeįstengia nusipirkti maisto, vaistų ir kitų būtiniausių dalykų.
Naftos gavybos mastai taip pat reikšmingai sumažėjo. Venesuela mėgino suvaldyti krizę, per pastarąjį dešimtmetį pasiskolinusi iš Kinijos apie 50 mlrd. JAV dolerių, o skolas mokėjo naftos siuntomis.
Naujasis dešiniųjų stovyklai prijaučiantis Kolumbijos prezidentas Ivanas Duque per JT Generalinę Asamblėją paragino pereiti prie griežtesnės pozicijos, kad būtų pakeista Venesuelos „diktatūra“. Jis taip pat siekė užsitikrinti tarptautinę paramą kaimyninėms šalims, priimančiomis daug migrantų iš Venesuelos.
