Buvęs prezidentas teigia turįs „prezidento privilegiją“ neleisti buvusiems savo padėjėjams liudyti Kongrese. Šis žingsnis žymi stiprėjančias D.Trumpo pastangas atriboti nuo informacijos tyrėjus, besiaiškinančius žmonių gyvybių pareikalavusių neramumų aplinkybes.
Tikėtina, kad dabar prasidės įtemptas bylinėjimasis teismuose, tapsiantis konstitucijoje įtvirtintos Kongreso teisės prižiūrėti vykdomosios valdžios darbą išbandymu.
Prieš devynis mėnesius tūkstančiai D.Trumpo šalininkų įsiveržė į Kapitolijų, mėgindami sutrukdyti patvirtinti prezidento Joe Bideno pergalę rinkimuose.
Dėl šio šturmo buvo apkaltintas D.Trumpas, anksčiau tą dieną pasakę ugningą kalbą, kurioje vėl pažėrė nepagrįstų kaltinimų rinkimų klastojimu. Sausio 6-osios įvykiai žymėjo ištisus mėnesius skambėjusių piktų D.Trumpo tiradų dėl pralaimėjimo J.Bidenui kulminaciją.
„Komiteto prašymas tolygus ne kam kitam, o įkyriam, neteisėtam bandymui sužvejoti [informacijos], atvirai remiamam Bideno ir skirtam nusižengiant konstitucijai tirti prezidentą Trumpą ir jo administraciją“, – sakoma Vašingtono federaliniam teismui pateiktame skunde.
Kongreso tyrėjai siekia, kad parodymus duotų pareigūnai, galimai informuoti, ką D.Trumpas, dabar turintis planų vėl kandidatuoti į prezidentus 2024 metais, iš anksto žinojo apie sausio 6-osios ataką ir ką jis darė, kai prasidėjo Kongreso būstinės šturmas.
Nuo rugpjūčio pabaigos JAV Nacionalinis archyvas siuntė J.Bidenui ir D.Trumpui didelius kiekius medžiagos, kurią prašė pateikti tyrėjai. Buvęs prezidentas ir dabartinis šalies vadovas šią medžiagą nagrinėti galės 30 dienų.
Aukščiausiasis Teismas yra nutaręs, kad prezidentai gali išlaikyti kai kuriuos dokumentus ir pokalbius konfidencialius, kad būtų sudarytos galimybės atviresnėms diskusijoms su jų padėjėjais. D.Trumpas toli gražu nebūtų pirmasis, pasinaudojęs šia išlyga.
Vis dėlto joks teismas nėra išaiškinęs, ar ši privilegija taikoma ir buvusiems prezidentams. Kol kas paskutinis žodis priklauso J.Bidenui, ir jis jau leido perduoti pirmąjį dokumentų paketą, nepaisydamas D.Trumpo prieštaravimų.
Buvusio prezidento skunde federalinis teisėjas raginamas paskelti bet kokį komiteto reikalavimą neveiksniu ir uždrausti Nacionaliniam archyvui perduoti bet kokią medžiagą.
Nors tikėtina, kad D.Trumpas šią bylą pralaimės, teisinis procesas gali tęstis mėnesius ar net metus. Tokiu atveju galimos ataskaitos apie sausio 6-osios ataką paskelbimas gali nusikelti arčiau 2022 metų kadencijos vidurio rinkimų, o tai provokuotų D.Trumpo šalininkų kaltinimus šališkumu.
Buvęs prezidentas jau pareikalavo, kad jo pagrindiniai padėjėjai, pradedant paskutiniuoju administracijos vadovu Marku Meadowsu, baigiant politiniu strategu Steve'u Bannonu, nepaisytų šaukimų atvykti liudyti Kongreso specialiajam komitetui.
„Kovosime su šiais šaukimais, remdamiesi prezidento privilegija ir kitokiu pagrindu mūsų šalies labui“, – D.Trumpas pareiškė, kai komitetas paskelbė šaukimus.
Atstovų Rūmams paskelbus D.Trumpui apkaltą dėl sausio 6-osios riaušių, per prezidento teismo procesą Senate 57 senatoriai, įskaitant septynis jo partijos narius, balsavo, kad prezidentas būtų pripažintas kaltu. Vis dėlto 100 vietų Senate jiems nepavyko užsitikrinti dviejų trečdalių daugumos, reikalingos prezidentui pašalinti iš pareigų.
