„Manau, būtų labai sunku turėti prekybos ryšių, jeigu jie panaudotų smurtą, turiu galvoje, jei būtų dar viena Tiananmenio aikštė, – sakė D.Trumpas žurnalistams Naujajame Džersyje. – Manau, tai būtų labai sunku, jei būtų smurto.“
Daugelį mėnesių besitęsiantis JAV ir Kinijos prekybos ginčas supurtė pasaulio finansų rinkas tokiu metu, kai pastebima vis daugiau ženklų, kad pasaulio ekonomikos augimas gali smarkiai sulėtėti.
D.Trumpas pastaruosius komentarus paskelbė Vašingtonui ir Pekinui intensyviai ieškant būdų atnaujinti savo aukšto rango pareigūnų derybas prekybos karui užbaigti.
Per ateinančias dešimt dienų tarp abiejų šalių numatyta virtinė telekonferencijų. Jei šie pokalbiai bus sėkmingi, gali būti atnaujintos aukštesnio rango pareigūnų derybos, sekmadienį sakė Baltųjų rūmų patarėjas ekonomikos klausimais Larry Kudlow.
Honkongą jau daugiau nei du mėnesius krečia demokratijos aktyvistų protestai, per kuriuos kartais prasiveržia smurtas.
Pirmuosius protestus išprovokavo visuomenės nepritarimas planuotam ekstradicijos į žemyninę Kiniją įstatymui, o neilgai trukus mitingai peraugo į judėjimą dėl didesnės apimties demokratinių reformų ir laisvių apsaugos.
Ši krizė yra didžiausias iššūkis Pekino valdžiai Honkonge nuo 1997 metų, kai Didžioji Britanija grąžino Kinijai savo buvusią koloniją.
Sekmadienį vykusiose taikiose eitynėse, anot organizatorių, dalyvavo apie 1,7 mln. žmonių, susirinkusių miesto vadovams parodyti, kad nepaisant griežtėjančio Pekino tono bei įspėjimų protestų judėjimas vis dar sulaukia plačios visuomenės paramos.
Praėjusią savaitę protestuotojai paralyžiavo Honkongo tarptautinio oro uosto darbą, o vėliau užpuolė du šnipinėjimu Kinijai apkaltintus vyrus. Tai metė šešėlį jų judėjimui, besididžiavusiam savo taikiais ketinimais ir nenuspėjamumu.
Komunistinė Kinija vis aiškiau rodo nepasitenkinimą protestais ir ne kartą griežtai pasmerkė „į terorizmą panašius“ smurtaujančios demonstrantų mažumos veiksmus. Tuo metu valstybinė žiniasklaida transliuoja reportažus, kuriuose matyti kinų kariai ir šarvuotosios pėstininkų kovos mašinos netoli Honkongo administracinės ribos esančiame Šendženo mieste.
Suintensyvėjusi propaganda ir garsūs įspėjimai iš Pekino pakurstė nuogąstavimus, jog Kinija gali ryžtis ginkluotai intervencijai, kad nutrauktų Honkongą krečiančius neramumus.
Tarptautiniai apžvalgininkai taip pat įspėjo, kad gali pasikartoti kruvini 1989-ųjų įvykiai.
1989 metų pavasarį daugybė studentų ir darbininkų susirinko Tiananmenio aikštėje – Kinijos galybės simboliniame centre, kad pareikalautų demokratinių pokyčių ir priemonių prieš korupciją. Jų veiksmai įkvėpė protestus visoje šalyje.
Po septynių protestų savaičių vyriausybė birželio 4-ąją pasiuntė tankus ir kareivius, vaikiusius ir žudžiusius demonstrantus bei stebėtojus į aikštę vedančiose gatvėse. Tąsyk žuvo šimtai, o galbūt tūkstančiai žmonių.
Jei tokia padėtis pasikartotų Honkonge, „manau, būtų... tvirtas politinis nuteikimas nieko nedaryti“, sakė D.Trumpas, kalbėdamas apie prekybos derybas su Kinija.
Šliaužiantis autoritarizmas
Pagal 1997-aisiais pasirašytą Honkongo perdavimo Kinijai susitarimą miestui buvo suteikta teisių ir laisvių, kurios negalioja žemyninėje Kinijoje, įskaitant nepriklausomą teismų sistemą ir žodžio laisvę. Protestuotojai tvirtina, kad šios teisės yra vis labiau varžomos, nuolat didėjant Pekino centrinės valdžios kišimuisi.
Visgi D.Trumpas neišreiškė palaikymo protestams.
„Norėčiau, kad tai būtų išspręsta humaniškais būdais“, – sakė jis ir paragino Kinijos vadovą Xi Jinpingą derėtis su disidentais.
Praėjusią savaitę Kinijos valstybinis laikraštis „Global Times“ rašė, kad jei Pekinas imtųsi malšinti demokratijos aktyvistų protestus Honkonge, tai nebūtų 1989 metų birželio įvykio Tianamenio aikštėje atkartojimas.
„Kinija yra kur kas stipresnė ir brandesnė, o jos gebėjimai valdyti sudėtingas situacijas smarkiai pažengė pirmyn“, – rašė „Global Times“.
Analitikai sako, kad bet kokia Kinijos saugumo pajėgų intervencija Honkonge būtų katastrofa šalies reputacijai ir ekonomikai.
Jau daugiau nei dešimt savaičių Honkonge besitęsiančios demonstracijos sukėlė krizę šiame tarptautiniame finansų centre. Anksčiau stabilumu garsėjusio miesto gyventojai priversti stebėti šokiruojančius ašarinių dujų debesyse skendinčių juodai apsirengusių protestuotojų ir policijos susirėmimų vaizdus.
Sekmadienio eitynės, pavadintos sugrįžimu prie taikių protestų judėjimo ištakų, buvo vienos didžiausių nuo tada, kai prieš maždaug tris mėnesius prasidėjo demonstracijos, nurodo jas organizavęs Pilietinių žmogaus teisių frontas.
