Pagal prezidento pasirašytą įsaką yra draudžiama įsigyti ar naudoti įrangą iš bendrovių, keliančių „nepriimtiną riziką Jungtinių Valstijų nacionaliniam saugumui arba Jungtinių Valstijų asmenų saugumui“.
„Ši administracija padarys viską, kas būtina, kad Amerika ir toliau būtų saugi ir toliau klestėtų, ir kad Amerika būtų apsaugota nuo užsienio priešininkų“, – pareiškė Baltųjų rūmų atstovė spaudai Sarah Sanders.
Uždrausti sandorius, kurie kelia nepriimtiną riziką JAV nacionaliniam saugumui arba JAV gyventojų saugumui, pavesta Prekybos departamentui.
„Šis įsakas yra susijęs su grėsme, kurią informacinių ir ryšių technologijų ir paslaugų teikimo grandinei šalyje kelia užsienio priešininkai. Vadovaujami prezidento Trumpo, amerikiečiai galės būti tikri, kad mūsų duomenys ir infrastruktūra yra saugūs“, – pareiškė prekybos sekretorius Wilburas Rossas.
Grėsmes, kurias užsienio bendrovės kelia JAV technologijų sektoriui, vertins Senato žvalgybos komitetas ir Krašto saugumo departamentas.
Baltieji rūmai nurodė, kad šiuo įsaku nesitaikoma į jokią konkrečią šalį ar bendrovę, tik į tas, kurias kontroliuoja „užsienio priešas“. Vis dėlto manoma, kad taip pasielgti Vašingtoną paskatino susirūpinimas dėl galimos „Huawei“ šnipinėjimo grėsmės.
Baltųjų rūmų aukšto rango pareigūnas susitikime su žurnalistais taip pat atsisakė konkrečiai atsakyti į klausimą, ar šiuo įsaku taikomasi į Kinijos telekomunikacijų bendroves, tokias kaip „Huawei“.
Uždrausti sandorius, kurie kelia nepriimtiną riziką JAV nacionaliniam saugumui arba JAV gyventojų saugumui, pavesta Prekybos departamentui.
„Parengti taisykles pagal šį įsaką Prekybos departamentui prireiks 150 dienų. Taisyklės bus taikomos visiems sandoriams, kurie buvo pradėti, tęsiami ar užbaigti po įsako paskelbimo dienos“, – pridūrė jis.
Pasak pareigūno, įsakas buvo pasirašytas būtent dabar, nes „dokumentas buvo neseniai parengtas tam, kad jį pasirašytų prezidentas, ir taip išėjo, jog dabar tam atėjo laikas“.
JAV federalinės ryšių komisijos pirmininkas Ajitas Pai palankiai įvertino šį JAV prezidento sprendimą.
„Atsižvelgiant į grėsmes, kurias kelia tam tikrų užsienio bendrovių įranga ir paslaugos, tai yra svarbus žingsnis siekiant užtikrinti JAV tinklų saugumą“, – pareiškė jis.
„Kai kalbama apie mūsų nacionalinį saugumą, negalime sau leisti priimti rizikingus sprendimus ir tikėtis geriausio. Turime turėti aiškų supratimą apie grėsmes, su kuriomis susiduriame, ir turime būti pasirengę visais būtinais būdais jas atremti. Būtent tai ir daro šiandien pasirašytas įsakas“, – nurodoma A.Pai paskelbtame pranešime.
Beje, Prekybos departamentas jau pareiškė, jog į sąrašą bendrovių, kurių veikla prieštarauja JAV nacionaliniams interesams, gali įtraukti Kinijos telekomunikacijų įrangos gamintoją „Huawei Technologies“. Dėl to JAV bendrovėms gali tekti gauti specialias licencijas, kad jos galėtų „Huawei“ tiekti technologijas ir puslaidininkius, kurie Kinijos bendrovei yra reikalingi jos įrangos gamyboje.
JAV pareigūnai jau kurį laiką stengiasi įtikinti sąjungininkus neleisti Kinijai dalyvauti tiesiant penktosios kartos (5G) mobiliojo ryšio tinklus ir grasina priešingu atveju apriboti dalijimosi informacija su Jungtinėmis Valstijomis mastą.
JAV vyriausybės agentūroms jau draudžiama pirkti įrangą iš „Huawei“ – sparčiai besivystančios 5G technologijų lyderės.
O Kinijos vyriausybė neslepia pasipiktinimo.
„Jungtinės Valstijos jau kurį laiką piktnaudžiauja savo nacionaline galia ir siekia bet kokiomis priemonėmis sąmoningai diskredituoti konkrečias Kinijos bendroves ir su jomis susidoroti, o tai yra negarbinga ir nesąžininga“, – pareiškė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Geng Shuangas.
„Raginame Jungtines Valstijas liautis nepagrįstai priekabiauti prie Kinijos bendrovių nacionalinio saugumo dingstimi ir užtikrinti sąžiningą bei nediskriminacinę aplinką“, – pridūrė jis.
„JAV faktiškai atvirai pareiškė, jog yra pasirengusios su Kinija pradėti visavertį technologijų karą“, – britų verslo dienraščiui „The Financial Times“ pareiškė konsultacijų politinės rizikos klausimais bendrovės „Eurasia Group“ ekspertas Paulis Triolo.
Tuo tarpu Vašingtonas ir Pekinas rengiasi eiliniam derybų dėl prekybos ratui, nors šalių prekybos ginčas vėl yra paaštrėjęs.
Jungtinės Valstijos praėjusį penktadienį daugiau kaip dukart – nuo 10 iki 25 proc. – padidino 200 mlrd. JAV dolerių vertės kiniškoms prekėms taikomus importo muitus ir JAV prekybos atstovas Robertas Lighthizeris pareiškė, jog Vašingtonas ketina padidinti muitus „iš esmės visam likusiam importui iš Kinijos“, t. y. maždaug 300 mlrd. JAV dolerių vertės prekėms.
Kinija savo ruožtu nusprendė nuo birželio 1-osios padidinti 60 mlrd. JAV dolerių vertės amerikietiškoms prekėms taikomus importo muitus.
JAV verslo dienraščio „The Wall Street Journal“ duomenimis, naujas derybų ratas galėtų įvykti paskutinę gegužės savaitę.
