2017-ųjų birželį D.Trumpas paskelbė, kad Jungtinės Valstijos traukiasi iš dvejais metais anksčiau sudaryto susitarimo, kurį Prancūzijos sostinėje pasirašė 195 valstybės. Juo raginama siekti, kad pasaulio klimato vidutinė temperatūra iki šio šimtmečio pabaigos pakiltų ne daugiau kaip 1,5 Celsijaus laipsnio, palyginus su laikotarpiu iki pramonės revoliucijos.
„Norime švariausio oro. Norime švaraus vandens. O darome tai“, – per savo kalbą Baltuosiuose rūmuose sakė D.Trumpas.
Jo administracija sušvelnino aplinkosaugos reikalavimus, o pernai D.Trumpas pareiškė netikintis savo vyriausybės paskelbta ataskaita, kurioje buvo perspėjama apie didžiulius ekonominius nuostolius, jei prie klimato kaitos prisidedantis anglies dvideginio išmetimas nebus reguliuojamas.
„Ginsime aplinką, bet taip pat ginsime ir Amerikos suverenumą, Amerikos klestėjimą ir Amerikos darbo vietas“, – pareiškė prezidentas pirmadienį.
D.Trumpas pasmerkė tai, ką pavadino „negailestingu karu prieš Amerikos energetiką“, vykdytu ankstesnės prezidento Baracko Obamos administracijos, ir atmetė kovos su klimato kaita „radikalius planus“, kurie, anot jo, „nepadarys pasaulio švaresnio“.
Tuo metu buvęs JAV viceprezidentas Alas Gore‘as socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė, kad D.Trumpas „atsisako matyti realybę“.
A.Gore'as, vienas iš 2007-ųjų Nobelio taikos premijos laureatų, įvertintų už aktyvizmą kovojant su klimato kaita, sakė, kad „Amerikos rinkėjų neapkvailins prezidento bandymai paslėpti savo nevykusius ekologinius rodiklius“.
Spalį paskelbtoje ataskaitoje Jungtinės Tautos perspėjo, kad norint išvengti klimato chaoso, pasauliui reikės esminių pokyčių visuomenėje ir pasaulio ekonomikoje, kurie privalės būti „savo mastu beprecedenčiai“.
