Ši rezoliucija buvo nemalonus dvipartinis kirtis D. Trumpui ir istorinis bandymas apriboti prezidento įgaliojimus spręsti dėl karinių veiksmų. D. Trumpas griežtai pasmerkė šį žingsnį savo pareiškime, kuriuo informavo apie sprendimą vetuoti rezoliuciją.
„Ši rezoliucija yra nereikalingas, pavojingas bandymas susilpninti mano konstitucinius įgaliojimus, keliantis grėsmę Amerikos piliečių ir narsių karių gyvybėms – tiek šiandienos tiek ateities“, – pareiškime tvirtino prezidentas.
Tai yra antras kartas, kai D.Trumpas pasinaudojo veto teise. Kovą prezidentas vetavo Kongreso rezoliuciją, kuria siekta blokuoti jo sprendimą skelbti nepaprastąją padėtį pasienyje, kad būtų užtikrintas didesnis finansavimas sienos tarp Jungtinių Valstijų ir Meksikos statyboms.
Šios rezoliucijos vetavimas „faktiškai uždega žalią šviesą tęsti karo strategiją, sukėlusią rimčiausią pasaulyje humanitarinę krizę“, sakė Tarptautinio pagalbos komiteto vadovas Davidas Milbandas.
„Jemenas, kur 10 mln. žmonių yra atsidūrę prie bado slenksčio, pasiekė lūžio tašką. Kiekvieną savaitę čia žūsta apie 100 civilių, o jemeniečiams didžiausias pavojus būti nužudytiems kyla namuose, o ne kokiuose nors kituose objektuose“, – kalbėjo jis.
D.Trumpas taip pat tvirtino, kad JAV paramos reikia „užtikrinti daugiau kaip 80 tūkst. amerikiečių, gyvenančių tam tikrose koalicijos šalyse, patyrusiose Jemeno husių atakas, saugumui“.
Šios šalys „atakuojamos husių iš Jemeno“, sakė D.Trumpas, turėdamas galvoje bepiločių skraidyklių ir raketų smūgius. Saudo Arabijos vadovaujama koalicija visais atvejais pranešė numušusi husių paleistas raketas arba apskritai paneigė įvykus ataką.
Prezidentas taip pat sakė, kad ta rezoliucija „pakenktų Jungtinių Valstijų užsienio politikai“ ir „padarytų žalos mūsų dvišaliams santykiams“.
Karo nusikaltimai
Be to, anot D.Trumpo, būtų „neigiamai paveiktos mūsų pastangos užkirsti kelią civilių aukoms, sustabdyti teroristinių organizacijų, tokių kaip Arabijos pusiasalio „al Qaeda“ (AQAP) ir ISIS (džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ arabiškas akronimas), plėtrą bei pažaboti kenkėjišką Irano veiklą Jemene“. Prezidentas turėjo galvoje dvi sunitų kovotojų grupuotes ir šiitiško Irano paramą husių sukilėliams.
Šią rezoliuciją anksčiau šį mėnesį priėmė Atstovų Rūmai, o Senatas už ją nubalsavo kovo mėnesį. Ji labai reikšminga, nes tai yra pirmas kartas istorijoje, kai ant prezidento stalo nukeliavo dokumentas dėl 1973 metų Karo įgaliojimų rezoliucijos inicijavimo.
Demokratai tvirtina, kad JAV dalyvavimas Jemeno konflikte – dalijantis žvalgybine informacija, teikiant logistinę parama, o anksčiau – ir vykdant degalų papildymo ore operacijas, prieštarauja Konstitucijai, nes jam nebuvo gautas Kongreso sutikimas.
Atstovų Rūmų pirmininkė ir įtakingiausia demokratų politikė Nancy Pelosi (Nensi Pelouzi) antradienį virtinėje žinučių socialiniame tinkle „Twitter“ nepagailėjo kritikos D. Trumpo sprendimui vetuoti rezoliuciją.
„Konfliktas Jemene yra siaubinga humanitarinė krizė, kuri yra iššūkis viso pasaulio sąžinei, – rašė N. Pelosi. – Tačiau Prezidentas ciniškai pasirinko atmesti abiejų partijų ir abejų Kongreso rūmų balsavimo rezultatus ir įtvirtinti gėdingą Amerikos dalyvavimą šioje širdį draskančioje krizėje.“
Senatorius Bernie Sandersas, vienas iš demokratų kandidatų dalyvauti 2020 metų prezidento rinkimuose ir pagrindinis rezoliucijos iniciatorius, sakė, kad „Jemeno žmonėms desperatiškai reikia humanitarinės pagalbos, o ne bombų“.
„Esu nusivylęs, bet nenustebau, kad D.Trumpas atmetė dvipartinę rezoliuciją, kuria siekta padaryti galą JAV dalyvavimui šiame baisiame Jemeno kare“, – rašė senatorius tviteryje.
Keli milijonai jemeniečių yra atsidūrę prie bado slenksčio, Saudo Arabijai ir Jungtiniams Arabų Emyratams (JAE) su JAV parama bombarduojant su Iranu susijusius husių sukilėlius ir siekiant priversti juos pasiduoti.
Intervencijos kritikai įspėja, jog tikėtina, kad Saudo Arabijos pajėgos šiame jau ketverius metus trunkančiame kare prieš civilius naudoja JAV ginklus.
Per pastaruosius ketverius metus Jemene žuvo apie 10 tūkst. žmonių, rodo Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenys. Tačiau žmogaus teisių aktyvistai tvirtina, kad aukų gali būti penkiskart daugiau.
Tiek Saudo Arabijos vadovaujama koalicija, tiek husių sukilėliai kaltinami veiksmais, kurie gali prilyginti karo nusikaltimams. Koalicija taip pat yra sulaukusi Jungtinių Tautų pasmerkimo dėl vaikų žudymo ir luošinimo.
