Pareiškime D.Trumpas nurodė pasinaudojęs veto teise, nes kovo mėnesį priimta rezoliucija – retas abiejų partijų priekaištas prezidentui – grindžiama „neteisingu faktų ir įstatymų supratimu“.
Rezoliuciją priimti paskatino ir demokratų, ir D.Trumpo respublikonų nuogąstavimai, kad Baltieji rūmai gali įsivelti į karą su Iranu.
D.Trumpas nurodė, kad Kongresas klaidingai suprato jo konstitucinę valdžią tik kaip „Jungtinių Valstijų ir jų pajėgų gynybą nuo neišvengiamos atakos“.
„Tai netikslu“, – sakė jis ir nurodė: „Gyvename priešiškame besiplėtojančių grėsmių pasaulyje, ir konstitucija pripažįsta, kad prezidentas privalo turėti galimybes užbėgti už akių mūsų priešininkų veiksmams bei imtis greitų bei ryžtingų atsakomųjų veiksmų. Tą ir dariau!“
Rezoliucijoje sakoma, kad JAV prezidentas negali įpareigoti kariuomenės imtis karo veiksmų prieš Iraną ar bet kokią jo vyriausybės arba kariuomenės dalį be Kongreso aiškaus leidimo.
Šalininkai sako norintys užtikrinti, kad Kongresas vienintelis galėtų skelbti karą, kaip numatoma JAV konstitucijoje.
D.Trumpas tvirtina, kad reikia mažinti Amerikos kariškių misijas užsienyje, bet kurstė priešiškumą Irano atžvilgiu.
Jo administracija įvedė griežtas ekonomines sankcijas Teheranui. Sausio mėnesį D.Trumpas įsakė suduoti smūgį iš drono, per kurį Bagdado oro uoste žuvo įtakingiausias Irano generolas Qassemas Soleimani.
Jo nužudymas smarkiai padidino įtampą tarp JAV ir Irano.
Q.Soleimani daugelio buvo laikomas Irano destabilizuojamos veiklos visame pasaulyje architektu, bet JAV demokratai ir daugelis ekspertų sprendimą jį nužudyti smerkė kaip neproporcingą ir provokuojamą.
Teheranas į Q.Soleimani nužudymą atsakė smūgiu bazėms Irake, kuriomis naudojasi JAV kariškiai. Per smūgį niekas nežuvo, tad nuogąstavimai dėl didelės eskalacijos kiek atslūgo.
D.Trumpo administracija teigia, kad pastatė Iraną atgal į jo vietą. Bet neseniai, po incidento tarp JAV laivų ir Irano katerių Persijos įlankoje, suintensyvėjęs žodžių karas parodė, kad įtampa išlieka didelė.
Demokratų senatorius Timas Kaine'as užsipuolė D.Trumpą dėl rezoliucijos vetavimo.
„Raginu savo kolegas prisidėti prie manęs balsuojant už jo veto panaikinimą: Kongresas privalo balsuoti prieš siunčiant mūsų karius į pavojų“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė jis.
Prezidentiniam veto panaikinti reikia dviejų trečdalių daugumos abejuose Kongreso rūmuose. Tai mažai tikėtina atsižvelgiant į respublikonų daugumą Senate.
Senato daugumos lyderis Mitchas McConnellas trečiadienį paskelbė, kad Senato balsavimas dėl veto panaikinimo įvyks ketvirtadienį.
Tai antras kartas, kai D.Trumpas vetavo Kongreso bandymus kontroliuoti jo karines iniciatyvas.
2019 metais jis blokavo rezoliuciją, kuria siekta nutraukti JAV paramą Saudo Arabijos puolimui Jemene.
