Iškart po pirmadieninės D.Trumpo kalbos buvęs Afganistano generolas ir parlamento narys Abdulas Jabbaras Qahramanas prisiminė vieną Talibano kovotoją.
Šis vyras ginklų ėmėsi tuomet, kai vienas po kito buvo nužudyti šeši talibų gretose kovęsi jo sūnūs – visi jie kovojo rankose laikydami tą patį kalašnikovą. Neilgai trukus žuvo ir jų tėvas.
„Nesudarysi taikos su tokiais žmonėmis, – sakė A.J.Qahramanas, kilęs iš Helmando provincijos – Talibano sukilėlių širdies. – Taip pat nelaimėsi jų žudydamas. Jų visada atsiranda daugiau.“
Jau beveik 16 metų Afganistane trunkantis karas yra ilgiausias konfliktas, į kurį buvo įsitraukusios JAV. Vis dėlto Talibanas neatrodo sutriuškintas, greičiau priešingai – stiprinantis pozicijas.
Dabar ekstremistų grupuotė – kur kas nuožmesnis priešas nei buvo 2001-aisiais, todėl JAV pergalės horizonte kol kas nematyti.
2008-aisais, kai tuometinis JAV Generalinio štabo pirmininkas Mike'as Mullenas sakė, kad „negalime kelio į pergalę grįsti žudymu“, JAV politikos Afganistane kertiniu akmeniu tapo ne Talibano sunaikinimas, o bandymas priversti grupuotę derėtis.
Vis dėlto prezidentui Barackui Obamai, į Afganistaną išsiuntusiam 100 tūkst. karių, nepavyko to padaryti.
Diplomatinė mantra
Pirmadienį D.Trumpas užtikrino, kad taiką Afganistane padės pasiekti JAV pergalė. Vis dėlto atsižvelgiant į ketinimus siųsti kur kas kuklesnes karines pajėgas, viltis sutriuškinti Talibaną išlieka paprasčiausia mantra, kurią kartoja JAV diplomatai ir šią politiką turintys įgyvendinti generolai.
J.Nicholsonas: „Naujoji strategija reiškia, kad Talibanas negali laimėti kariniu atžvilgiu. Atėjo laikas atsisakyti smurto ir susitaikyti. Taikus, stabilus Afganistanas yra pergalė afganams ir koalicijos tikslas.“
Tokia viltis būdavo išreiškiama ir tuomet, kai nesimatydavo jokių akivaizdžių taikos proceso ženklų – paskutinis rimtas bandymas derėtis su Afganistanu žlugo dar praėjusiais metais.
Tokią viltį po D.Trumpo kalbos vėl pakartojo JAV kariuomenės pajėgų Afganistane vadas generolas Johnas Nicholsonas.
„Naujoji strategija reiškia, kad Talibanas negali laimėti kariniu atžvilgiu, – teigė J.Nicholsonas. – Atėjo laikas atsisakyti smurto ir susitaikyti. Taikus, stabilus Afganistanas yra pergalė afganams ir koalicijos tikslas.“
Kaip ir reikėjo tikėtis, Talibanas iš naujosios strategijos tik pasišaipė – grupuotės atstovas spaudai Zabihullah Mujahidas tikino, kad D.Trumpas nepasakė „nieko naujo“. Panašiai mąsto ir kai kurie Afganistano vyriausybės pareigūnai.
„Ta pati strategija tęsiasi du dešimtmečius, – teigė Jamaluddinas Badras, priklausantis Aukščiausiajai Afganistano taikos tarybai. – Jis (D.Trumpas) sakė, kad laimėsime, bet nepaaiškino, kaip tai padarysime.“
Lieka neaišku, kiek papildomų karių D.Trumpas nusprendė siųsti į Afganistaną, tuo tarpu Pentagonas užsimena apie 3900. JAV karinių pajėgų vadas Vidurio Rytuose generolas Josephas Votelas kartu su juo į Saudo Arabiją keliaujantiems žurnalistams antradienį sakė, kad kariai atvyks „keleto dienų ar savaičių laikotarpiu“.
Šiandien, kaip ir anksčiau, JAV generolai dalinasi ta pačia pergalės vizija – padėti Afganistano vyriausybei išlaikyti kontrolę sostinėje Kabule ir kituose svarbiausiuose miestuose bei įtikinti Talibaną, kad grupuotė negali sukilti prieš nacionalinę valdžią taip, kaip padarė dešimtajame dešimtmetyje.
Pasikeitęs Talibanas
Talibanas, kurį praeityje JAV pajėgos bandė priversti derėtis, gerokai pasikeitė. Panašu, kad grupuotė derybas vertina priešiškiau nei bet kada anksčiau. Be to, atkovoję kai kurias teritorijas, talibai išžudė kaip niekad daug vyriausybės karių ir pareigūnų.
Tuo tarpu vyriausybė teigia, kad Talibanas kaunasi ar kontroliuoja 35 proc. Afganistano – kur kas daugiau nei kontroliavo praėjusiais metais.
Generolas A.J.Qahramanas, iki praeitų metų dirbęs prezidento specialiuoju pasiuntiniu Halmende, teigė, kad šiuo metu sukilėliai kontroliuoja 60 proc. šalies teritorijos.
Tuo tarpu vyriausybė tikina, kad Talibanas kaunasi ar kontroliuoja 35 proc. Afganistano – kur kas daugiau nei praėjusiais metais.
Kažkada buvusi nereikšminga ir nedidelė karinė grupuotė „Haqqani tinklas“ tapo viena svarbiausių Talibano lyderių. Jai šiuo metu priklauso antras pagal svarbumą talibas, atsakingas už karines operacijas.
„Haqqani tinklas“ sostinėje Kabuloje suorganizavo daugybę mirtinų teroristinių išpuolių. Manoma, kad grupuotė Pakistane vadovauja „virtualiam fabrikui“, nuo 2005-ųjų į šalį siunčiančiam savižudžius sprogdintojus.
Paskutinis į taikos derybas įsitraukęs Talibano lyderis Mullah Akhtaras Muhammadas Mansouras praėjusiais metais žuvo JAV pajėgų antskrydžio metu.
Tuo tarpu Chorasano regione stiprėjantį „Islamo valstybės“ (IS) dalinį Talibanas pradeda vertinti kaip potencialų varžovą. IS propaguojamas dar ekstremalesnis smurtas ir ideologija privertė Talibaną imtis griežtesnių metodų bei dar labiau atitolino taikos derybas.
Neapibrėžtumas ar gudri strategija?
D.Trumpas savo kalboje žodį „pergalė“ paminėjo keturis kartus, o priešo „sutriuškinimą“ – septynis. Vis dėlto ligi šiol nėra aišku, kaip atrodys prezidento žadamas laimėjimas.
D.Trumpas savo kalboje žodį „pergalė“ paminėjo keturis kartus, o priešo „sutriuškinimą“ – septynis. Vis dėlto ligi šiol nėra aišku, kaip atrodys prezidento žadamas laimėjimas.
Tiesa, Baltųjų rūmų vadovas užsiminė apie galimybę nebeteikti prieglobsčių sukilėliams Pakistane ir sumažinanti milijardinę JAV karinę paramą.
JAV pareigūnai praeityje šią galimybę svarstė ir atmetė jau keletą kartų. Pakistanas, tobulindamas branduolinius ginklus, įrodė turįs imunitetą net griežčiausioms sankcijoms.
Be to, Islamabadas turi galingą sąjungininką – Kiniją, kuri, panašu, amerikiečiams pasitraukus, imtųsi jų darbo. Toks bendradarbiavimas situaciją Afganistane tik dar labiau pablogintų.
Labiau tikėtina, kad pergalė primins šiandieninį Afganistaną. Dar vasarį generolas J.Nicholsonas situaciją apibūdino kaip „aklavietę, kurioje pusiausvyra krypsta į vyriausybės pusę.“
Prielaida, kad prezidento Ashrafo Ghani vadovaujama Afganistano vyriausybė gali išgyventi, buvo skaudžiai patikrinta dar šiemet. Ji kenčia nuo politinio susiskaldymo ir vidinių kovų tarp vyriausybę palaikančių kariuomenės vadų, A.Ghani vyriausybės autoritetą silpnina protestai, į gatves sutraukiantys teroristinėmis atakomis ir pavojumi pasipiktinusius afganus.
Ilgą laiką atidėliojami parlamento rinkimai turėtų įvykti kitąmet, tačiau lieka neaišku, ar įmanomas skaidrus balsavimas. 2014-ųjų prezidento rinkimų rezultatai buvo užginčyti apkaltinus balsų vogimu ir kitokiais sukčiavimo būdais.
D.Trumpas, kalbėdamas apie strategiją Afganistanui, įtartinai vengė detalių, pavyzdžiui, nurodyti tvarkaraštį ar pajėgų skaičių. Tiesa, tvarkaraščio atskleidimui ilgai priešinosi JAV generolai ir Afganistano pareigūnai teigdami, kad tokia informacija pasitarnautų Talibano planuotojams.
Šią daug detalių neatskleidžiančią prezidento kalbą galima laikyti ir signalu, kad jau beveik 16 metų konflikte dalyvaujančios JAV nesitrauks dar bent keletą metų.
Europos Sąjungos (ES) ambasadorius Kabule Franz-Michealas Mellbinas teigė, kad toks D.Trumpo neapibrėžtumas buvo strategiškai teisingas. „Tai – svarbus signalas Talibanui, kad jie nebegali laukti mūsų veiksmų“, – sakė F.M.Mellbinas.
Šią daug detalių neatskleidžiančią prezidento kalbą galima laikyti ir signalu, kad jau beveik 16 metų konflikte dalyvaujančios JAV nesitrauks dar bent keletą metų.
Tiesa, JAV kariuomenė ir Afganistano lyderiai ilgalaikius planus kūrė dar prieš D.Trumpui paskelbiant strategiją. Pavyzdžiui, prezidentas A.Ghani turi naują keturių metų planą, kuriuo remiantis bus padidintos jo kariuomenės specialiosios pajėgos.
Tuo tarpu JAV kariuomenė turi 6,5 mlrd. dolerių (5,5 mlrd. eurų) vertės planą iki 2023-ųjų paversti Afganistano oro pajėgas savarankiškomis – tokiu atveju joms nebereikėtų kliautis JAV karinėmis oro pajėgomis.
Talibano planai
Talibanas taip pat turi ilgalaikių planų. Nors jų pastangos išlaikyti užgrobtas provincijų sostines žlugo dėl intensyvios JAV oro pajėgų intervencijos, provincijų centrai išlieka tarsi salos, apsuptos priešiško kraštovaizdžio.
Talibano kovotojai gali blokuoti kelius ar rengti pasalas beveik bet kurioje šalies vietoje. Tokiu būdu jie sutrikdo prekybą bei didina ir taip nemažą aukų skaičių. Dauguma iš 3000 per metus nužudomų civilių yra talibų aukos.
Be to, Talibanas kontroliuoja didžiąją dalį Helmando provincijos, kurioje pagamina 80 proc. Afganistano opiumo. Tokiu būdu Talibanas kišenes pildosi ir iš narkotikų apmokestinimo, ir iš jų gabenimo.
Be to, Talibanas kontroliuoja didžiąją dalį Helmando provincijos, kurioje pagaminama 80 proc. Afganistano opiumo. Tokiu būdu Talibanas kišenes pildosi ir iš narkotikų apmokestinimo, ir iš jų gabenimo.
Tiesa, žūsta ir daug talibų: anot vieno JAV kariuomenės pareigūno, per metus pražudoma apie 10 tūkst. sukilėlių.
Dar prieš penkerius metus JAV žvalgybos tarnybos pareigūnai apskaičiavo, kad Talibano pajėgos siekia 20 tūkst. vyrų, tačiau panašu, kad jiems nekyla jokių problemų pajėgas labai greitai papildyti.
Sukilėlių vadas Hajji Naqibullah iš Sangino apskrities pasakojo apie talibą Hajji Amanullah – 13 jo šeimos narių žuvo mūšyje, visus juos pakeitė H.Amanullah sūnėnai. Kai buvo nužudyti keturi Mullah Abdulo Salamo sūnūs, penktasis tapo savanoriu ir dabar talibų gretose eina svarbias pareigas.
Anot H.Naqibullah, mūšyje Sangine žuvo trys jo pusbroliai – šiame regione Jungtinės Karalystės (JK) ir JAV karių žuvo daugiau nei kurioje nors kitoje Afganistano vietoje. Vakarų koalicija čia sukilėliams pralaimėjo po metus trukusios kampanijos.
Visi trys žuvę H.Naqibullah artimieji buvo broliai, todėl jų našle likusiai motinai liko tik vienas sūnus. Tiesa, jis po brolių mirties taip pat prisijungė prie Talibano kovotojų. „Jo motina dabar gyvena su našlėmis ir našlaičiais“, – sakė H.Naqibullah.
Kažkur Kandaharo provincijoje pirmadienį ryte Talibano kariuomenės vadas ir valdančiosios grupės „Quetta Shura“ narys 5 val. 30 min. vietos laiku įsijungė BBC radijo puštūnų kalbos versiją, kad galėtų pasiklausyti D.Trumpo kalbos vertimo.
Jis, kaip ir daugelis Talibano lyderių, sakė tikėjęsis, jog D.Trumpas pažadės pasitraukti iš Afganistano.
„Tai negerai Afganistano žmonėms, – sakė vardo ir buvimo vietos nenorėjęs atskleisti kariuomenės vadas. – Jis turėtų suvokti, kad Afganistanas nebėra toks, koks buvo prie Busho ir Obamos administracijų. Mes neketiname pasiduoti. Šiame kare kausimės dar 16 metų.“
