JAV vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, praėjusiais metais paleidęs sparnuotųjų raketų į Sirijos karinę bazę, iš kurios buvo surengta dar viena cheminė ataka, atrodo nusiteikęs vėl tai pakartoti.
Per ataką praėjusiais metais Sirijos Chan Šeichūno mieste žuvo mažiausiai 87 žmonės, tarp jų daug vaikų. Ataka sukėlė pasipiktinimo audrą Vakaruose, apkaltinusiuose dėl šio incidento Sirijos prezidento Basharo al Assado režimą.
JAV kariuomenė davė griežtą atkirtį Damasko režimui, praėjusių metų balandžio 7 dieną prezidento įsakymu paleidusi 59 sparnuotąsias raketas „Tomahawk“ į Sirijos karinę bazę, iš kurios buvo surengta ta pražūtinga ataka.
„Analizuojame šią situaciją itin atidžiai, susitinkame su savo kariuomene ir visais kitais, ir priimsime keletą svarbių sprendimų per artimiausias 24-48 valandas“, – sakė D.Trumpas žurnalistams ir savo administracijai.
Sirijos opozicijos aktyvistai ir vietos gelbėtojai pranešė, kad per šeštadienį surengtą numanomą cheminę ataką paskutinėje sukilėlių tebekontroliuojamoje teritorijoje prie Damasko iš rytų prisišliejusiame Rytų Gutos rajone žuvo daugiau kaip 40 žmonių.
D.Trumpas, kuris jau seniai tvirtina norįs pagerinti santykius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, pirmadienį pareiškė, jog bet kas, esantis atsakingas už šią ataką, „brangiai“ sumokės.
„(Net) jei tai (padarė) Rusija, Sirija, Iranas, (net) jei tai (padarė) jie visi kartu, išsiaiškinsime tai, ir gana greitai sužinosime atsakymus“, – pareiškė JAV prezidentas.
Paklaustas, ar V.Putinas gali būti atsakingas už numanomą šeštadienio ataką, D.Trumpas atsakė: „Jis gali (būti atsakingas), ir jei jis yra (atsakingas) – bus labai griežta (reakcija). Visi sumokės savo kainą – ir jis, ir visi kiti.“
Damasko režimas ir jo sąjungininkė Maskva kategoriškai atmeta kaltinimus surengus cheminę ataką.
„Kaip žinote, jie tvirtina neįvykdę tos atakos, – sakė D.Trumpas, neslėpdamas skeptiško požiūrio. – Aš beveik neabejoju, bet tai išsiaiškins generolai.“
V.Putinas 2015 metais atsiuntė į Siriją savo karių, siekdamas apsaugoti vieną svarbiausių jos karinių bazių Artimuosiuose Rytuose ir padėti ilgamečiam savo sąjungininkui Damasko režimui kovoti su sukilėliais.
Dauguma analitikų mano, kad Sirijos kariuomenė be Rusijos ir Irano paramos negalėtų efektyviai veikti ir bombarduoti sukilėlių kontroliuojamų civilių apgyvendintų teritorijų.
