D.Trumpo pareiškimas, kad jis ketina kreiptis į Aukščiausiąjį Teismą, nustebino tik iš dalies – puse lūpų apie tokią galimybę jis buvo užsiminęs ir paskutiniuose kampanijos renginiuose.
Omenyje jis turi paštu iš anksto išsiųstų balsalapių skaičiavimą jau po rinkimų dienos, kuris gali būti teisiškai pripažintas valstijų rinkimų tarybų – su sąlyga, kad jie buvo išsiųsti laiku. Kiekvienoje valstijoje, žinoma, taisyklės skirtingos.
D.Trumpo administracijos kritikai jau senokai kalba apie pavojų, kad prezidentas, į Aukščiausiąjį Teismą paskyręs tris konservatyvius teisėjus, gali bandyti paversti šią instituciją politiniu įrankiu.
Respublikonai iš tiesų jau paruošę nedidelę teisininkų armiją – kaip, beje, ir tokios taktikos galimybę numatę demokratai. Tiesa, viską lems tai, ar prezidento komanda sugebės pateikti įtikinamų tariamos neteisybės įrodymų.
J.Bideno kampanijos teisininkas Bobas Baueris jau pareiškė, esą D.Trumpas „patirs vieną gėdingiausių pralaimėjimų, kuriuos kada nors patyrė prezidentas Aukščiausiajame Teisme“.
Pirmiausia – žemesnė instancija
Žinoma, šiuo atveju svarbu tai, kad D.Trumpas, rytą po rinkimų jau pradėjęs klaidinti visuomenę abejonėmis dėl teisėto teisėtai atiduotų balsų skaičiavimo, per savo ketverių metų kadenciją į Aukščiausiąjį Teismą įkišo tris konservatyvius teisėjus.
Jei būtų svarbi vien ideologija ir jei JAV neveiktų teisminės nepriklausomybės principai, šie teisėjai tikriausiai priimtų sprendimus D.Trumpo ir respublikonų naudai. To kritikai ir baiminasi.
Tačiau net patys konservatorių ideologai nuolat pabrėžia, kad Aukščiausiojo Teismo teisėjai kaip tik laikosi politinio neutralumo ir Konstitucijos – esą partinio šališkumo motyvų į teismo darbą kaip tik norėtų įnešti demokratai.
Aukščiausiasis Teismas iš esmės yra paskutinė instancija ir gali kruopščiai atsirinkti, kuriuos kreipimusis svarstyti – dažniausiai susijusius su bylomis, nagrinėjamomis žemesniuose teismuose.
Vien tai reiškia, kad teisėjai, siekiantys išvengti bet kokių kaltinimų politikavimu, prieš save norės išvysti itin įtikinamus tariamų pažeidimų įrodymus.
Paprašytas pakomentuoti D.Trumpo žodžius apie Aukščiausiąjį Teismą, daug metų su respublikonais ir rinkimais susijusiose bylose atstovavęs teisininkas Janas Baranas tiesiog atsakė: „Nežinau, ką reiškia tas komentaras – nemanau, kad žino ir jis pats. Teisiniai mechanizmai yra, bet reikia įrodymų, faktų, argumentų.“
Negana to, Aukščiausiasis Teismas iš esmės yra paskutinė instancija ir gali kruopščiai atsirinkti, kuriuos kreipimusis svarstyti – dažniausiai susijusius su bylomis, nagrinėjamomis žemesniuose teismuose.
Tai reiškia, kad pirmiausia bet kokie D.Trumpo kampanijos ėjimai bus matomi valstijų lygio teismuose – pavyzdžiui, Pensilvanijoje.
Trečiadienį respublikonai ten jau pabandė įtikinti federalinį teisėją, kad reikia išmesti balsalapius, kuriuos suklydusiems rinkėjams buvo leista pataisyti. Bet teisėjas Timothy Savage'as tokį kreipimąsi priėmė itin šaltai – bet kokiu atveju kalbama vos apie 49 arba 93 balsalapius.
Svarbus Floridos atvejis
Šiemetiniai JAV prezidento rinkimai minų lauką primena visų pirma todėl, kad dėl COVID-19 pandemijos valstijos turėjo ieškoti būdų, kaip užtikrinti rinkėjams teisę kuo saugiau balsuoti.
Tarp sprendimų buvo ir išankstinio balsavimo paštu procedūros palengvinimas. Bet dėl, tarkime, pasiūlymų pratęsti išankstinių balsų skaičiavimo terminą – vien dėl didžiulio tokių balsalapių kiekio – valstijos jau sulaukė skundų teismuose.
Vis dėlto svarbu atsiminti, kad bandymas ieškoti teisybės dėl rinkimų valstijų teismuose – nieko naujo. Dažniausiai tokie bandymai nieko nepakeičia.
Bet 2000-ųjų rinkimai tapo išimtimi. Tada serija bylų dėl pažeistų balsavimo procedūrų pasiekė Aukščiausiąjį Teismą, kuris sustabdė balsų perskaičiavimo procesą ir padovanojo pergalę George'ui W.Bushui Floridoje, o kartu – ir visuose rinkimuose.
Visa painiava tąkart truko net 35 dienas. Iš pradžių žiniasklaida rinkimų naktį jau buvo paskelbusi demokratų kandidato Alo Gore'o pergalę Floridoje, bet vėliau apsigalvojo, o galutinė G.W.Busho persvara tesiekė 1784 balsus.
A.Gore'as pareikalavo perskaičiuoti balsus, ir G.W.Busho persvara sumažėjo iki 537 balsų. Demokratui to, žinoma, buvo negana, nes jis tikėjo, kad sąžiningai suskaičiavus ranka užpildytus ir į specialias skaičiavimo mašinas neįkištus balsalapius įgytų persvarą.
Aukščiausiasis Teismas G.W.Bushui palankų sprendimą priėmė penkių konservatyvių teisėjų balsais – keturi progresyvesni teisėjai balsavo prieš balsų perskaičiavimo stabdymą.
Tad jis kreipėsi į Floridos Aukščiausiąjį Teismą. Pastarajam taip nutarus vyko dar vienas perskaičiavimas, bet tada įsikišęs jau visų JAV Aukščiausiasis Teismas nurodė sustabdyti procesą ir G.W.Bushas laimėjo. Jis surinko 271 rinkiko balsą ir nugalėjo JAV prezidento rinkimuose.
2000 metų atvejį atidžiai tyrę teisininkai atkreipia dėmesį, kad tada Aukščiausiasis Teismas G.W.Bushui palankų sprendimą priėmė penkių konservatyvių teisėjų balsais – keturi progresyvesni teisėjai balsavo prieš balsų perskaičiavimo stabdymą.
Vėlgi, svarbu pabrėžti, kad prieš 20 metų viską lėmė viena valstija. Šį kartą gali būti, kad J.Bidenas bus pranašesnis visoje jų krūvelėje, tad vienas ar du ieškiniai D.Trumpui niekuo nepadėtų.
Kokia D.Trumpo taktika?
Respublikonai dar prieš rinkimus kreipėsi į teismą su daugiau nei 40 formalių skundų, o D.Trumpo taktika, regis, yra aiškinti, kad bet koks balsavimo procedūros palengvinimas pandemijos įkarštyje pažeidžia Konstituciją ir gali privesti prie sukčiavimo.
Tokia formuluotė, ekspertų teigimu, akivaizdžiai skirta būtent Aukščiausiajam Teismui. Respublikonai taip pat tikina, kad balsavimo taisykles šiemet nustato valstijų gubernatoriai, o ne įstatymų leidžiamoji valdžia. Tai esą irgi gali neatitikti Konstitucijos.
Kaip minėta, dėl didelės apkrovos JAV pašto sistemai laikas, per kurį galima priimti paštu išsiųstus balsus, buvo pratęstas. Taip pat skirta daugiau laiko balsams skaičiuoti ir imtasi kitų priemonių procesui palengvinti.
D.Trumpo kampanija trečiadienį pareikalavo perskaičiuoti balsus Viskonsine (tai galės įvykti tik po maždaug dviejų savaičių suskaičiavus visiškai visus balsus, – red.), taip pat užginčijo balsų skaičiavimą Mičigane, Pensilvanijoje ir Džordžijoje.
Tiesa, nors D.Trumpo kampanija nurodė reikalausianti, kad teismas laikinai sustabdytų balsų skaičiavimą Pensilvanijoje, nes esą šis procesas demokratų pastangomis vyksta neskaidriai, Filadelfijoje balsų skaičiavimo procedūra netgi buvo rodoma per tiesioginę transliaciją.
Ar respublikonams gali pavykti?
Labiausiai įprastas būdas kovoti dėl rinkimų rezultatų JAV – oficialiai apskųsti rinkimų organizavimą konkrečioje valstijoje taip siekiant, kad tam tikri balsai nebūtų registruojami. Kaip minėta, to siekiama Pensilvanijoje.
Vis dėlto šioje valstijoje teisėjai paprastai reikalauja detalių pažeidimų įrodymų – pavyzdžiui, raštu išsamiai apibūdinti tai, kas esą buvo neteisėta.
Aukščiausiajame Teisme pradėjo dirbti D.Trumpo paskirta konservatyvios pakraipos teisėja Amy Coney Barrett.
Beje, Pensilvanija jau yra Aukščiausiojo Teismo radare. Valstijos respublikonai anksčiau apskundė Pensilvanijos Aukščiausiojo Teismo sprendimą leisti rinkimų pareigūnams tris dienas po rinkimų priimti paštu atsiųstus balsalapius.
JAV Aukščiausiasis Teismas atsisakė prieš rinkimus svarstyti šį skundą, bet kitoje byloje sutiko su respublikonais, teigusiais, kad valstija negali skaičiuoti vėliausiai gautų paštu atsiųstų balsų. Kita vertus, vyriausiasis teisėjas Johnas Robertsas pabrėžė, kad šie du atvejai skirtingi.
Ar tai geros naujienos demokratams? Sunku pasakyti, mat nuo to laiko Aukščiausiajame Teisme pradėjo dirbti D.Trumpo paskirta konservatyvios pakraipos teisėja Amy Coney Barrett. Prezidentas tikisi, kad ji jam padės, bet tai tikrai neaišku – A.C.Barrett gali atsiriboti nuo bet kokio su rinkimais susijusio klausimo.