„Rengiame ... teisės aktą, pagal kurį [už vaistus] mokėsime tiek, kiek [mokama] šalyje, kurioje [tų vaistų] kaina yra mažiausia“, – pareiškė jis reporteriams Baltuosiuose rūmuose.
„Kaip jūs žinote, kitos valstybės metų metus už vaistus mokėjo mažiau negu mes, kartais net 60, 70 proc.“, – pareiškė JAV prezidentas.
Anot jo, farmacijos įmonės „ilgą laiką naudojosi tokia sistema“, tad vaistų kainos Jungtinėse Valstijose dažnai viršijo atitinkamų preparatų kainas kaimyninėse Kanadoje ir Meksikoje, taip pat Europoje.
„Kodėl kitos valstybės, pavyzdžiui, Kanada, kodėl kitos valstybės turėtų mokėti kur kas mažiau negu mes?“ – pareiškė D.Trumpas ir paskelbė, jog, šiam klausimui išspręsti, bus „parengtas vykdomasis potvarkis“.
Nuo šio mėnesio Jungtinėse Valstijose bus reikalaujama, kad farmacijos įmonės televizijos reklamoje nurodytų savo vaistų kainas.
JAV prezidentas yra pagyręs šią priemonę, kuri, anot jo, užtikrins „istorinį skaidrumą“.
Maždaug pusės amerikiečių sveikatos draudimo sąlygose nustatytas didelis nedraudžiamas minimumas, kuris gali siekti tūkstančius JAV dolerių per metus, o daugeliu atvejų daugiau nei 5 ar 6 tūkst. JAV dolerių kasmet.
Tai reiškia, kad jiems paprastai tenka mokėti visą nurodomą vaistų kainą, kol jie išleidžia jiems nustatytą nedraudžiamą minimumą atitinkančią sumą.
Visgi JAV farmacijos milžinė „Pfizer“, nepaisydama prezidento spaudimo, sausį pakėlė 41 vaisto, kuris sudaro 10 proc. jos vaistų portfelio, kainas.
„Pfizer“ ir kiti vaistų gamintojai aiškina, kad jiems tenka didinti vaistų kainas, nes reikia mokėti už mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą.
