D.Trumpo administracija svarsto, kaip nubausti Iraną: kokie veiksmai įmanomi?

Pirmadienį subūręs savo nacionalinio saugumo komandą, D.Trumpas iš kariuomenės vadovybės išgirdo apie veiksmus, kurių būtų galima imtis Irano atžvilgiu. Tarp galimybių, žinoma, – ir karinis smūgis.

Tačiau JAV prezidentas jau ne sykį ir viešai, ir privačiai teigė, kad nenori įvelti šalies į platesnį karą su Iranu ar, tiesą sakant, bet kokiu kitu priešininku. Skelbiama, kad D.Trumpas patarėjų paprašė jam pateikti daugiau variantų, kaip būtų galima elgtis.

Kas įvyko, kad svarstomi veiksmai prieš Iraną? JAV įtaria, kad būtent Teheranas šeštadienį surengė atakas prieš Saudo Arabijos naftos infrastruktūrą ar paskatino iraniečių remiamus Jemeno husių sukilėlius pulti tuos objektus. Iranas kaltinimus neigia.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Atakuotas naftos gavybos objektas Saudo Arabijoje

Kur galima smūgiuoti?

Kaip skelbia „NBC News“, D.Trumpui buvo pasiūlyta pasinaudoti sąjungininkės Saudo Arabijos paslaugomis. Esą Rijado kontrataką JAV galėtų paremti žvalgybiniu darbu, o patiems amerikiečiams nereikėtų panaudoti jėgos.

Aišku, strategai jau seniai turi parengę ir kitų variantų – potencialių taikinių Irane sąrašą. Eliminavus vieną jų, esą būtų galima kalbėti apie proporcingą atsaką Teheranui.

Pavyzdžiui, galima subombarduoti Irano Abadano naftos perdirbimo gamyklą, kuri yra viena didžiausių pasaulyje. Dar yra didžiausias Irano naftos prekybos uostas Chargo saloje.

Smūgiai vienam iš šių objektų neabejotinai smarkiai apribotų Irano galimybes perdirbti ir pardavinėti naftą, nors D.Trumpo administracija ir taip jau kurį laiką stengiasi sankcijomis suvaržyti Teherano veiksmų laisvę šiuo klausimu.

Be to, įmanoma taikytis į raketų paleidimo vietas, karines bazes ir kitus objektus, priklausančius Irano islamo revoliucinei gvardijai – elitinėms pajėgoms, kaip manoma, atsakingoms už daugelį išpuolių prieš šalies priešininkus už valstybės ribų.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Irano Revoliucinė gvardija

Kol kas nėra jokių ženklų, kad JAV gali jau netrukus imtis karinių veiksmų – sprendimas dar nepriimtas.

Tačiau Pentagonas, „NBC News“ šaltinių teigimu, planuoja padidinti karinius pajėgumus Persijos įlankoje – tokia būtų Irano atgrasymo priemonė.

Nenori didelio konflikto

Sprendimo nėra visų pirma dėl to, kad neapsisprendęs pats D.Trumpas. Kaip pastebi „The Washington Post“, JAV prezidentas viešai kalba vienaip, bet elgiasi visai kitaip.

Pavyzdžiui, D.Trumpas yra sakęs, kad Iranas yra didžiausia grėsmė Viduriniuose Rytuose ir kad šiai šaliai reikia taikyti griežčiausias įmanomas sankcijas.

Jis taip pat teigė, kad JAV yra „kovinėje padėtyje“, o trečiadienį nurodė „reikšmingai padidinti sankcijas“ Teheranui.

Tačiau JAV lyderis taip pat drąsiai kalbėjo apie galimybę kartu su Irano prezidentu Hassanu Rouhani susėsti prie bendro derybų stalo, o anksčiau šiemet atšaukė karinį smūgį Iranui, nes galėjo žūti per daug iraniečių civilių.

D.Trumpas ir blaškosi. Pirmadienį Baltuosiuose Rūmuose jis reporterius patikino: „Nenorime su niekuo kariauti.“

Bet po mažiau nei valandos pareiškė manantis, kad JAV karinis smūgis Irano naftos infrastruktūros objektui būtų proporcingas atsakas į įtariamus Teherano veiksmus Saudo Arabijoje. Ši šalis ir Iranas – dideli konkurentai kovoje dėl įtakos regione.

„Trumpas atsidūręs spąstuose tarp poreikio įtikti respublikonų vanagams, taip pat sąjungininkams – Izraeliui bei Saudo Arabijai, ir savo paties nusistatymo prieš karines intervencijas svetur“, – parašė „The Washington Post“.

Iki šiol įtikinti Irano lyderius susitikti ir pabandyti susitarti nesiseka, ir kažin ar pasiseks.

D.Trumpas būtų pirmasis JAV prezidentas, susitikęs su kolega Teherane, nuo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio, kai Iraną sukrėtė islamistinė revoliucija.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei

Bet jis akivaizdžiai nenori didelio konflikto, kuriame tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvautų ir JAV – juk rinkimai artėja, o demokratų kandidatas tikrai pasinaudotų proga apkaltinti D.Trumpą nevykdant pažado „užbaigti nesibaigiančius karus“.

Kaip protingai sukelti skausmą?

Būtent todėl D.Trumpas ir prašo daugiau variantų dėl to, ką daryti su Iranu. Bet JAV žvalgybos tarnybos, regis, neabejoja, kad Teherano pėdsakai kaltųjų dėl atakos Saudo Arabijoje paieškose tikrai matomi.

Su žvalgybininkų surinktais įrodymais, anot „NBC News“, už uždarų durų jau susipažino dalis JAV senatorių. Ir jie puikiai suvokia, ką perskaitė.

Reikia sukelti skausmą – bet protingai, kad mūsų veiksmai nepaskatintų Irano žmonių tikėti režimu, kuris nėra patikimas.

„Aš 100 proc. įtikintas (Irano kalte, – red.), – teigė Senato Vidaus saugumo komiteto pirmininkas, respublikonas Ronas Johnsonas. – Ataskaita trumpa, trijų puslapių dydžio, o man tai reiškia, kad viskas maždaug aišku.“

Negana to, nukentėjusios Saudo Arabijos gynybos ministerija trečiadienį pademonstravo, pareigūnų teigimu, ginkluotų dronų ir raketų, kuriomis buvo atakuoti naftos infrastruktūros objektai, nuolaužas. Esą tai įrodo, kad Iranas susijęs su išpuoliu.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Saudo Arabijoje trečiadienį pademonstruotos bepiločių orlaivių ir raketų nuolaužos

Anot Saudo Arabijos atstovų, ne iš Jemeno, kur veikia atsakomybę už ataką prisiėmę husių sukilėliai, o iš kitos, šiaurinės pusės taikinių link atskriejo 18 bepiločių orlaivių ir septynios sparnuotosios raketos.

Saugumo analitiko Bradley Bowmano manymu, Vašingtonui dabar svarbu nustatyti, kaip užtektinai įbauginti Iraną tuo pačiu apsieinant be civilių žūčių, nes tuo galėtų pasinaudoti vyriausybė Teherane.

„Akivaizdu, kad tie, kurie surengė savaitgalio ataką, nėra įbauginti. Tad reiškia, kad reikia sukelti skausmą – bet protingai, kad mūsų veiksmai nepaskatintų Irano žmonių tikėti režimu, kuris nėra patikimas“, – tvirtino B.Bowmanas.