Pagrindinis Joe Bideno varžovas kituose JAV prezidento rinkimuose D.Trumpas, jei jis grįš į Baltuosius rūmus, pagrasino nutraukti karinę paramą kai kurioms NATO valstybėms narėms, skelbia Vokietijos visuomeninio transliuotojo „Deutsche Welle“ naujienų rusų kalba interneto svetainė.
Vasario 10 dieną Pietų Karolinoje vykusiame mitinge D.Trumpo paklausė, ar jis padėtų Aljanso narėms, kurių gynybos biudžetas yra mažesnis nei 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), jei jas užpultų Rusija.
Buvęs JAV prezidentas atsakė: „Jūs nesumokėjote, jūs skolininkas? Šiuo atveju aš jūsų šalies neginsiu. Net skatinsiu Rusiją daryti, ką nori“.
Šie pareiškimai tiesiogiai pažeidžia NATO kolektyvinės gynybos sutarties 5 straipsnį, kuriame teigiama, kad užpuolimas prieš vieną organizacijos narę bus laikomas visų jos narių užpuolimu.
Todėl tokiu atveju visos Aljanso narės, kaip pažymima „Deutsche Welle" publikacijoje, turės imtis priemonių, kad užtikrintų saugumą savo teritorijoje, „įskaitant ginkluotos jėgos naudojimą“.
-
Ramūnas Vilpišauskas: Ką reiškia Donaldo Trumpo žodžiai?
-
J.Bidenas pasmerkė D.Trumpo komentarus, kad šis skatintų Rusiją pulti finansinių įsipareigojimų neįvykdžiusias NATO nares
-
Vytautas Landsbergis: gali susidurti Putino ir Trumpo fašizmai
-
Skambūs Donaldo Trumpo pareiškimai apie NATO: skatina Europą turėti planą „B“
-
J.Bidenas išpeikė D.Trumpą: „JAV prezidentas dar nebuvo nusilenkęs Rusijos diktatoriui“
-
Reaguodama į D.Trumpo pareiškimus, NATO pateiks išsamią informaciją apie gynybos išlaidas
-
„Ką rašo pasaulis“: D.Trumpas – tikroji grėsmė NATO aljansui?
Ar ES reikia savo branduolinių ginklų?
Europos Parlamento pirmininko pavaduotoja Katarina Barley, socialdemokratė iš Vokietijos, po D.Trumpo pareiškimų suabejojo JAV branduolinio skydo Europai patikimumu.
Anot jos, ES „galėtų pagalvoti apie temą“ turėti savo branduolinį ginklą.
Vokietijos finansų ministras socialdemokratas Christianas Lindneris savo ruožtu pasisakė už glaudesnį bendradarbiavimą su NATO Europos branduolinėmis valstybėmis Prancūzija ir Jungtine Karalyste.
Tačiau Vokietijos užsienio politikos draugijos ekspertas Karlas-Heinzas Kampas idėją sukurti ES branduolinį arsenalą vadina iliuzine.
„ES dar nėra karinė galia. Mes neturime bendrų ginkluotųjų pajėgų. Mes neturime bendros vyriausybės. Bet viso to reikėtų norint sukurti branduolinę jėgą.
Turime turėti prezidentą, lyderį, kuris priima sprendimus dėl branduolinių ginklų. Kol viso to neturime, visi šie svarstymai yra visiškai iliuziniai“, – sakė jis „Deutsche Welle“.
„Labai vokiška diskusija“
K.-H.Kampo nuomone, debatai dėl Europos branduolinio ginklo yra „labai vokiškos diskusijos“, kurių nėra jokioje kitoje šalyje.
O ypač Rytų Europoje, kur rimtą grėsmę kelia kaimyninė agresyvi Vladimiro Putino Rusija, nuolat grasinanti branduoliniu karu.
Ekspertas mano, kad artimiausiu metu bendros Europos gynybos sistemos nebus, nes Rytų Europos šalys šiuo klausimu pernelyg priklausomos nuo JAV.
„Jie užduoda klausimą: kur mes būtume be amerikiečių Rusijos kare prieš Ukrainą?“ – sakė jis.
Tuo pat metu Kylio universiteto profesorius Maximilianas Terhalle interviu dienraščiui „Tagesspiegel“ aiškino:
„Jei D.Trumpas laimės, o Europa bus nepasirengusi, ji bus pažeidžiama šantažui dėl patikimo atgrasymo stokos. Europa privalo patikimai ginkluotis, taip pat – branduoliniu ginklu.“
Kaip nurodoma „Deutsche Welle“ naujienų rusų kalba interneto svetainėje skelbiamoje publikacijoje, dar 1954 metais pirmasis tuo metu naujai sukurtos Vokietijos Federacinės Respublikos kancleris Konradas Adenaueris paskelbė, kad šalis atsisakys turėti savo branduolinį ginklą.
Vykdydamos Varšuvos pakto šalių branduolinio atgrasymo programą, JAV dalį savo atominio arsenalo dislokavo Vakarų Vokietijoje.
„Šalis, kuri iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos visada buvo laikoma agresyvia, kuri pradėjo du pasaulinius karus, nebuvo vertinama kaip šalis, kuriai galima patikėti branduolinį ginklą, – aiškino K.-H.Kampas.
– Ir net tie, kurie dabar kalba apie Europos gynybos dimensiją, nekalba apie branduolinius ginklus Vokietijoje, nes ji yra Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties narė ir pagal tarptautinę teisę įsipareigojo atsisakyti turėti masinio naikinimo ginklus, įskaitant branduolinius.“
Po Vokietijos Federacinės Respublikos susijungimo, jos nebranduolinis statusas buvo įtvirtintas Galutinio susitarimo dėl Vokietijos sutartyje, dar vadinamoje „2+4 sutartimi“ (ją pasirašė keturios Antrąjį pasaulinį karą laimėjusios šalys, Vokietijos Demokratinė Respublika ir Vokietijos Federacinė Respublika).
Pagal ją, sukūrus vieną valstybę, Vokietija turėjo tęsti branduolinių ginklų atsisakymo politiką, nes, pasak K.-H.Kampo, „Vokietijos branduolinė valstybė būtų kažkas baisaus tik dėl istorinių priežasčių“.
JAV branduolinis ginklas Europoje
Pasak „Deutsche Welle“ straipsnio, siekdamos atgrasyti Sovietų Sąjungą nuo puolimo Šaltojo karo metais JAV Vakarų Europoje dideliu mastu dislokavo branduolinius ginklus.
Po SSRS žlugimo ir abipusio nusiginklavimo politikos pradžios JAV vyriausybė smarkiai sumažino branduolinį arsenalą Europoje.
Šiandien Europoje saugoma 180 amerikiečių branduolinių bombų.
Jos yra Italijoje, Turkijoje, Belgijoje, Nyderlanduose ir Vokietijoje.
Ekspertų teigimu, 20 amerikiečių branduolinių ginklų yra Büchelio mieste Reino krašte-Pfalco žemėje Vakarų Vokietijoje.
Tačiau K.-H.Kampas aiškino, kad teisę juo disponuoti turi tik JAV prezidentas.
Interviu televizijai ARD Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas sukritikavo D.Trumpo pareiškimą.
Pasak ministro, „dauguma sprendimus priimančių asmenų JAV tikrai žino, kad jie turi transatlantinių partnerių Europoje“.
K.-H.Kampas, kaip skelbia „Deutsche Welle“, daro išvadą:
„D.Trumpas gali padaryti didelės žalos NATO, bet negali jos sunaikinti. Per vieną kadenciją valdžioje negalima sugriauti dešimtmečius trukusių transatlantinių santykių.“
