Ketvirtadienį Prancūzijoje besilankysiantis D.Trumpas dalyvaus iškilmingame Bastilijos paėmimo dienos minėjime. Ceremonijoje jis stovės greta E.Macrono ir prancūzų karių.
Toks vizito laikas ir karinis fonas pasirinktas ne šiaip sau. D.Trumpui suteikiama reta privilegija – pirmiausia dėl to, kad JAV prezidentas bus sutiktas kur kas iškilmingiau nei birželį šalyje lankęsis Rusijos vadovas Vladimiras Putinas.
Taip pat Baltųjų rūmų vadovas dalyvaus Prancūzijos nacionaliniu pasididžiavimu vadinamoje šventėje. Tai taps dar vienu glaudžių Prancūzijos ir JAV ryšių įrodymu.
D.Trumpas prisileidžiamas taip arti dar ir dėl to, kad E.Macronas jam nori priminti, kokį vaidmenį JAV turėtų vaidinti tiek Europos, tiek Prancūzijos karinėse pajėgose.
Praėjus šimtmečiui po to, kai JAV įsitraukė į Pirmąjį pasaulinį karą, ir vieniems metams po kruvino teroro išpuolio Nicoje, E.Macronas D.Trumpui parodys, kad Prancūzija yra visu pajėgumu veikianti karinė jėga ir, kaip NATO sąjungininkė, pasiryžusi stoti į JAV pusę.
Ne tokie ir skirtingi
Tikimasi, kad lyderiai nustebins pasaulį demonstruodami vienybę, o ne priešiškumą. „Nenorime, kad jis (Trumpas) save izoliuotų. Mes siekiame turėti jo kontroliavimo funkciją“, – sakė vienas E.Macrono patarėjų.
E.Macrono patarėjas: „Nenorime, kad jis (Trumpas) save izoliuotų. Mes siekiame turėti jo kontroliavimo funkciją.“
Tačiau neabejojama, kad D.Trumpas ir E.Macronas susitikimo Prancūzijoje metu ras progų pabrėžti esminius savo pažiūrų skirtumus.
E.Macronas, anksčiau kvietęs „paversti mūsų planetą vėl didžia“, praeitą savaitę pranešė, kad gruodį Prancūzijoje vyks konferencija, skirta klimato kaitai. Šalies lyderis galės pasipuikuoti indėliu į aplinkosaugą stovėdamas šalia didžiausios pasaulyje „baltos varnos“ klimato kaitos klausimu.
JAV prezidentas, siekdamas sustiprinti paramą namuose, galės parodyti nesutinkąs su tokiu kolegos požiūriu.
Teiginys, kad E.Macronas paprasčiausiai nori paprieštarauti D.Trumpui, nėra teisingas. Be to, ir D.Trumpui yra naudinga sutarti su lyderiu, kurio pergalę rinkimuose jis apibūdino kaip „didingą“.
Anot Prancūzijos prezidento patarėjo, lyderiai kalbėsis apie bendradarbiavimą saugumo, prekybos ir inovacijų srityse, taip pat diskutuos apie klimato kaitą.
Baltųjų rūmų pareigūnas sakė, kad prezidentai greičiausiai susitiks akis į akį.
„Jų santykiai yra puikūs, – po Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimo Hamburge sakė vyriausiasis D.Trumpo patarėjas ekonomikos klausimais Gary Cohnas. – Macronas asmeniškai paskambino prezidentui ir pakvietė jį atvykti į Bastilijos paėmimo dienos metines.“
D.Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Herbertas Raymondas McMasteris pridūrė: „Tai Bastilijos paėmimo diena ir šimtosios JAV pajėgų įsitraukimo į Pirmąjį pasaulinį karą metinės.“
Kadangi praeitą savaitę vykusiame G-20 susitikime D.Trumpas buvo izoliuotas prekybos ir klimato kaitos klausimais, jis gali bandyti pasinaudoti naujuoju partneriu senajame žemyne.
Nors Jungtinės Karalystės premjerė Theresa May atrodo kaip labiau įprasta D.Trumpo partnerė, jos šalis jau tuoj pasitrauks iš Europos Sąjungos (ES).
Nors Jungtinės Karalystės premjerė Theresa May atrodo kaip labiau įprasta D.Trumpo partnerė, jos šalis jau tuoj pasitrauks iš Europos Sąjungos (ES).
D.Trumpas sakė, kad JAV ir Jungtinė Karalystė po „Brexit“ „labai labai greitai“ judės dvišalio prekybos susitarimo link, tačiau svarbesniu JAV prekybos partneriu vis tiek išliks ES.
Įprastomis aplinkybėmis Vašingtonas atsigręžtų į Vokietiją, Europoje garsiausiai pasisakančią už laisvą transatlantinę prekybą ir partnerystę. Tačiau šalies kanclerė Angela Merkel stengiasi nuo JAV prezidento išlaikyti kuo didesnį atstumą. Panašu, kad tokią poziciją ji išlaikys bent jau iki rugsėjį vyksiančių federalinių rinkimų.
Be to, A.Merkel vadovaujama Krikščionių demokratų partija nuo šiol JAV vadina nebe „drauge“, o „partnere“.
D.Trumpas ir pats smarkiai prisidėjo prie santykių pablogėjimo – jis užsipuolė Vokietiją dėl to, kad ji prekyboje su JAV turi nuolatinį perteklių.
„Mes turime DIDŽIULĮ prekybos su Vokietija deficitą, be to, jie skiria GEROKAI MAŽIAU, nei turėtų, lėšų NATO ir kariuomenei. Tai labai blogai Jungtinėms Valstijoms. Tai pasikeis“, – įpykęs „Twitter“ rašė D.Trumpas.
Todėl E.Macronas, praeityje kritiškai kalbėjęs apie Vokietijos prekybos poziciją ir pažadėjęs Prancūzijos gynybos išlaidas padidinti iki 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), Europoje lieka akivaizdžiu D.Trumpo „šokių partneriu“. Ir jis mielai imsis šio vaidmens.
Ketvirtadienio paradas
D.Trumpo vizitas suteiks galimybę E.Macronui pasirodyti toje srityje, kurioje Prancūzija smarkiai lenkia Vokietiją – karinės galios klausimu. Baltųjų rūmų vadovui demonstruodamas karinę techniką, E.Macronas tikisi, kad Prancūzija pateks į tą patį lygį, kaip ir JAV.
Tokiu būdu neseniai išrinktas Prancūzijos vadovas likusiai Europai siųs žinią: „Aš esu naujasis jūsų lyderis ir gynėjas.“
„Kol dalyvauja rinkimuose, Merkel pozicija priklauso nuo Vokietijos visuomenės nuomonės. Mums negalioja tokie apribojimai, mes turime laisvę stiprinti dialogą ir siekti tarpusavio supratimo, tuo pat metu aiškiai pademonstruodami, kur mūsų nuomonės išsiskiria“, – sakė E.Macrono patarėjas.
Vis dėlto yra keletas sričių, kuriose Prancūzijos ir JAV politika sutampa. Pavyzdžiui, Sirijos klausimu tiek E.Macronas, tiek D.Trumpas pasisako už karinių veiksmų nutraukimą ir tai, kad dabartinis prezidentas Basharas al Assadas liktų valdžioje.
Abiejų šalių lyderiai į politiką atėjo iš verslo, abu palaiko individualizmo ir asmeninės sėkmės ideologiją. Tiesa, E.Macrono atveju toks požiūris kelia trintį su šalies gyventojų egalitariniais instinktais.
Lyderius vienija kova su terorizmu, kurią E.Macronas pavadino pirmuoju jo administracijos prioritetu. Jis tai dar kartą patvirtins praėjus vieniems metams po žudynių Nicoje.
Abiejų šalių lyderiai į politiką atėjo iš verslo, abu palaiko individualizmo ir asmeninės sėkmės ideologiją. Tiesa, E.Macrono atveju toks požiūris kelia trintį su šalies gyventojų egalitariniais instinktais.
Jų abiejų santykiai su žiniasklaida sudėtingi, dažnai – įtempti. Tiesa, E.Macronas, priešingai nei D.Trumpas, nepalankios jam informacijos nevadina „netikromis naujienomis“ (angl. fake news).
Vis dėlto E.Macrono vyriausybės atstovas spaudai mokė žurnalistus „nesielgti kaip teisėjams“ tuomet, kai pastarieji rašė apie galimą nepotizmo atvejį, susijusį su vienu E.Macrono vyriausybės ministrų.
Tiesa, Prancūzijos prezidento administracija, kaip ir Baltieji rūmai, paskelbė karą informacijos nutekinimui. Vienas prancūzų ministras nuėjo taip toli, kad pasiūlė iškelti bylą asmeniui, atsakingam už dokumentų, susijusių su darbo teisės reforma, nutekinimą.
