„Po 52 metų laikas Jungtinėms Valstijoms visiškai pripažinti Izraelio Suverenitetą Golano Aukštumose“, – ketvirtadienį „Twitter“ rašė D.Trumpas.
Premjeras B.Netanyahu ruošiasi balandžio 9-ąją vyksiantiems parlamento rinkimams, o draugystė su JAV prezidentu yra vienas pagrindinių argumentų, kodėl jis turėtų likti šiame poste.
D.Trumpo pareiškimas, kurį palankiai įvertino Izraelis ir kai kurie įstatymų leidėjai JAV Kongrese, greičiausiai bus pasmerktas daugelyje pasaulio šalių.
Jungtinės Tautos (JT) laikosi pozicijos, kad maždaug 1 800 kvadratinių kilometrų ploto teritorija priklauso Sirijai – ją Izraelio pajėgos okupavo 1967-aisiais Arabų-Izraelio karo metu.
„The New York Times“ rašo, kad toks JAV prezidento pareiškimas, nuskambėsiantis per visą Vidurio Rytų regioną, gali pakenkti D.Trumpo siekiamam taikos tarp Izraelio ir Palestinos susitarimui.
Baltieji rūmai bando užsitikrinti kai kurių Arabų šalių lyderių paramą, tačiau dabar kyla pavojus ją prarasti, nes šią teritoriją jie laiko Sirijos dalimi.
Simbolinis žingsnis
Žvelgiant iš praktinės pusės, D.Trumpo pareiškimas nieko nekeičia. Šiuo metu nevyksta jokios derybos dėl Golano Aukštumų statuso, niekas nesitiki, kad Izraelis pasitrauks iš šios strategiškai itin svarbios vietos.
Tačiau šis žingsnis simbolizuoja D.Trumpo pasiryžimą sujaukti nusistovėjusią diplomatinę tvarką ir diskusijas dėl Vidurio Rytų, kurios neveik nekito nuo aštuntojo dešimtmečio.
„Ilgą laiką svarsčiau tai padaryti. Kiekvienas prezidentas ragino tai padaryti, tačiau aš esu tas, kuris ims ir padarys“, – duodamas interviu kanalui „Fox“ kalbėjo D.Trumpas.
Prezidentas neigė tokiu būdu bandantis padėti B.Netanyahu nugalėti rinkimuose – sakė menkai žinąs apie Izraelio lyderiui kylančius politinius iššūkius.
Pirmadienį D.Trumpas Baltuosiuose rūmuose priims B.Netanyahu.
D.Trumpo sprendimas perkelti JAV ambasadą iš Tel Avivo į Jeruzalę buvo įpareigotas Kongreso, šį žingsnį jis, kaip ir kiti kandidatai į prezidentus, žadėjo kampanijos metu.
„The New York Times“ rašo, kad pareiškimas apie Golano Aukštumas – grynų gryniausias gestas B.Netanyahu.
Susitikęs su Jeruzalėje viešinčiu JAV valstybės sekretoriumi Mike'u Pompeo, Izraelio lyderis gyrė D.Trumpo pareiškimą.
„Prezidentas Trumpas ką tik įėjo į istoriją. Jis ir vėl tai padarė“, – kalbėjo B.Netanyahu ir pridūrė paskambinęs JAV prezidentui padėkoti Izraelio žmonių vardu.
„Žinutė, kurią pasauliui siunčia prezidentas Trumpas, yra ta, kad Amerika palaiko Izraelį“, – kalbėjo premjeras, anksčiau gyręs Baltųjų rūmų vadovo sprendimą perkelti ambasadą ir pasitraukti iš Irano branduolinio susitarimo.
Palestiniečiai nerimauja
Palestiniečių pareigūnai spėja, kad toks D.Trumpo pareiškimas gali įžiebti naują smurto regione bangą.
„Ką atneš rytojus? Destabilizaciją ir kraujo praliejimą mūsų regione“, – tviteryje rašė Palestinos autonomijos derybininkas Sebas Erekatas.
JAV prezidentas savo sprendimą grindė argumentu, kad Golano Aukštumos turi strateginės svarbos Izraeliui. Kiti tokią politiką palaikantys administracijos pareigūnai sakė, kad Izraeliui Golano Aukštumų kontrolė yra itin svarbi kovojant su „Hezbollah“ ir kitomis iraniečių kovotojų grupuotėmis, veikiančiomis karo draskomoje Sirijoje.
Panašu, kad Jeruzalėje besilankantis M.Pompeo apie D.Trumpo planus nebuvo įspėtas. Likus kelioms valandoms iki prezidento pareiškimo, jis žurnalistams sakė, kad ilgalaikė Vašingtono politika dėl Golano Aukštumų nepasikeitė.
Tuomet jis su B.Netanyahu Jeruzalėje aplankė Raudų sieną, taip sulaužydamas nusistovėjusią diplomatinę praktiką.
Tviteryje pasirodžius D.Trumpo žinutei, M.Pompeo ir B.Netanyahu beveik valandą vėlavo į spaudos konferenciją. Joje JAV valstybės sekretorius sakė, kad toks D.Trumpo sprendimas – pagarbos Izraelio kariams atidavimas.
Pretekstas terorui?
JT ir JAV nepripažįsta Izraelio suvereniteto Golano Aukštumose bei Vakarų Krante – remiasi argumentu, kad Izraelio kontūrai ir naujos Palestinos valstybės sienos turi būti nuspręstos diplomatiniu būdu.
Kai 2011-aisiais Sirijoje prasidėjo karas, į kurį įsitraukė Iranas ir Rusija, tarptautinė bendruomenė Izraeliui nedarė praktiškai jokio spaudimo, nes Golano Aukštumas laiko itin svarbia saugumui teritorija.
Buvęs Vidurio Rytų derybininkas Dennisas Rossas „The New York Times“ teigė, kad dėl tokio žingsnio Arabų šalių lyderiai gali nepritarti taikos planui, kurį ruošia D.Trumpo žentas ir patarėjas Jaredas Kushneris.
Tikimasi, kad šis planas bus pristatymas po Izraelio rinkimų.
„Jei atrodo, kad jie lengvai atiduoda arabų žemę, jiems bus sunkiau paremti kitų kompromisų reikalaujantį planą. Jei nori pristatyti planą, kuris pavyks, tokio žingsnio imtis neturėtum“, – sakė D.Rossas.
Pasak „The New York Times“, jau anksčiau pastebėta ženklų, kad JAV gali pripažinti Izraelio suverenitetą Golano Aukštumose.
Neseniai JAV valstybės departamento ataskaitoje žmogaus teisių klausimais Golano Aukštumos, Vakarų Krantas ir Gazos Ruožas buvo pavadintos „Izraelio kontroliuojamomis“, o ne, kaip anksčiau, „Izraelio okupuotomis“ teritorijomis.
Be to, pernai JAV pirmą kartą balsavo prieš kasmet paskelbiamą simbolinę JT rezoliuciją, smerkiančią Izraelio buvimą Golano Aukštumose.
Buvęs JAV valstybės departamento pareigūnas Fredas Hofas sakė, kad D.Trumpo pareiškimą dėl Golano Aukštumų „pasveikins didžiausi Izraelio priešai – Iranas ir „Hezbollah“. Jie aneksiją laikys papildomu teroristinių operacijų pateisinimu“.
Kai kurie analitikai mano, kad toks D.Trumpo gestas gali būti laikomas kompensacija Izraeliui dėl paskelbimo apie amerikiečių pajėgų išvedimą iš Sirijos. Joms pasitraukus, Izraelis bus pažeidžiamesnis puolimui.
D.Trumpo pareiškimo laikas ne itin patogus M.Pompeo. Vizitas Jeruzalėje – kelionės po Vidurio Rytus dalis. Vėliau jis vyks į Libaną kalbėtis dėl politiškai įtakingos karinės grupuotės „Hezbollah“ grėsmės. Libanas reiškia teisę į nedidelę Golano Aukštumų dalį.
Izraelyje D.Trumpo žingsnį pasveikino ir pagrindiniai B.Netanyahu varžovai parlamento rinkimuose – Yairas Lapidas JAV prezidento pareiškimą pavadino „svajonės išsipildymu“.
