D.Trumpą drasko prieštaravimai?
Daugeliui misija siejasi su pergale prieš „Islamo valstybę“. Tačiau vieša D.Trumpo kalba penktadienį verčia manyti, kad misija yra daug sudėtingesnė. Jis pažadėjo užkirsti kelią pakartotiniam cheminio ginklo panaudojimui ir nubrėžti ribas, kiek Amerika gali ir pasiruošusi padaryti daugiau, t. y. prisidėti nutraukiant masines žudynes, kurios vyksta Sirijoje jau septynerius metus, rašo www.nytimes.com.
Įdomu tai, kad penktadienio ataka, viena vertus, yra D.Trumpo mušimasis sau į krūtinę, kuriuo norima parodyti, kad jis pats kiečiausias tarptautiniame bloke, kita vertus, jis seniai giliai įsitikinęs, kad amerikiečių kariuomenės buvimas Artimuosiuose Rytuose po 2001 m. Rugsėjo 11-osios buvo tuščias kraujo liejimas ir pinigų švaistymas.
D.Trumpą į skirtingas puses drasko prieštaringi impulsai. Viena vertus, jis jaučiasi davęs atsaką Basharui al Assadui į cheminio ginklo, dėl ko žuvo dešimtys nekaltų žmonių, panaudojimą. Kita vertus, jis samprotauja apie prieštaravimus amerikiečių visuomenėje, kuri pavargo spręsti svetimas problemas Artimuosiuose Rytuose, tačiau negali nusigręžti nuo žuvusių vaikų, kurie užduso nuo dujų.
Vašingtono politikos Artimuosiuose Rytuose veteranai palaiko tokią nuosaikią D.Trumpo poziciją. Per vieną naktį sunaikinus tris B.al-Assado cheminio ginklo objektus buvo pasiųsta žinutė, tačiau išvengta didesnio įsitraukimo į karinius veiksmus ir iki minimumo sumažinta rizika išprovokuoti Sirijos šalininkus – Rusiją ir Iraną.
Kaltina D.Trumpą dviveidiškumu
„Vis dėlto aš nemanau, kad ataka paaiškina JAV politiką, – teigia Meghanas O’Sullivanas, kuris kuravo Irako karą kaip Busho pavaduotojo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais. – Ši ataka verčia abejoti, ar išmintinga vėl įtraukti amerikiečių pajėgas, turint omeny, koks iš tiesų yra mūsų tikslas Sirijoje“.
Kiti gi tvirtina, kad ataka buvo tuščias laiko švaistymas, mažai ką pakeitė, be to, šiais veiksmais prezidentas, kaip vyriausiasis kariuomenės vadas, viršijo savo įgaliojimus, kadangi neatsiklausė Kongreso leidimo pradėti kovinius veiksmus. Pasak jų, jeigu D.Trumpui iš tiesų rūpėtų Sirijos gyventojai, jis turėtų panaikinti draudimą įvažiuoti į JAV šios šalies pabėgėliams.
D.Trumpo administracija iki šiol neturi nuoseklios strategijos, kad užbaigtų šį konfliktą. Dar daugiau, ji sumažino humanitarinę pagalbą ir užtrenkė duris pabėgėliams. Tuo tarpu B.al-Assadas toliau gali žudyti savo gyventojus įprastais ginklais, – teigiama „Noah Gottschalk of Oxfam America“ pareiškime.
„Nesiliaujantis kraujo praliejimas ir kariniai nusikaltimai Sirijoje akivaizdžiai primena, kad taikiems Sirijos gyventojams reikalinga mūsų pagalba. Tačiau D.Trumpo administracija iki šiol neturi nuoseklios strategijos, kad užbaigtų šį konfliktą. Dar daugiau, ji sumažino humanitarinę pagalbą ir užtrenkė duris pabėgėliams. Tuo tarpu B.al-Assadas toliau gali žudyti savo gyventojus įprastais ginklais“, – teigiama „Noah Gottschalk of Oxfam America“ pareiškime.
Realiai Sirijos režimui nepakenkė
Iš tiesų D.Trumpas nedėjo didelių pastangų, kad priverstų Siriją užbaigti pilietinį karą. Jis mato Siriją dviem aspektais – kaip kovą prieš „Islamo valstybę“, kurią jis pasiskelbė laimėjęs, ir kaip daugiabriaunį pilietinį karą, kuriame jis nenori dalyvauti. Kaip jis pasakė prieš keletą dienų: „Tegu dabar kiti rūpinasi šiuo klausimu“.
D.Trumpas supranta, kad šalis labai susiskaldžiusi, o pilietinis karas daro įtaką Islamo valstybės gebėjimui veikti ir atvirkščiai. Todėl jis pasirinko atsargesnį požiūrį.
Colinas H.Kahlas, buvusio viceprezidento Josepho R.Bideno jaunesnio patarėjas nacionalinio saugumo klausimais, teigė, kad D.Trumpas „išmintingai vengė suduoti smūgį režimui, kadangi buvo didžiulė rizika užmušti rusus“, tačiau dėl šios priežasties realiai padarė labai mažai žalos B.al-Assadui.
Baiminamasi, ar D.Trumpas išliks nuosaikus
Daug nepasitenkinimo sukėlė tai, kad kalbėdamas apie cheminio ginklų objektų sunaikinimą Sirijoje, D.Trumpas paminėjo žodį „misija“. Tai priminė nesėkmingą prezidento G.W.Busho patirtį.
G.W.Bushas pasirodė Abrahamo Lincolno lėktuve 2003 m. gegužę, kai amerikiečių kariai sutriuškino Saddamą Husseiną Irake ir pranešė apie sėkmingus mūšius. Prie lėktuvo buvo pritvirtinta didžiulė vėliava su užrašu „Misija įvykdyta“. Tačiau greitai paaiškėjo, kad džiaugtis buvo per anksti, kadangi netrukus Iraką apėmė maištas.
Philipas H.Gordonas, kuris buvo B.Obamos Artimųjų Rytų politikos koordinatorius, teigė, kad vienas iš iššūkių D.Trumpui – savo liežuvį suderinti su veiksmais. Pasak P.Gordono, prezidentas, panašu, bando atrasti Sirijoje vidurio poziciją, kuri paneigtų jo aštrias kalbas.
„Tiesiog tai situacija, kai stengiamasi adatą įbesti taip, kad ji užkirstų kelią režimui naudoti cheminį ginklą, bet ne per daug, kad įsitrauktų į Sirijos pilietinį karą ir paaštrintų konfliktą su Iranu ir Rusija“, – teigė jis.
Pasak P.Gordono, sąjungininkų stategiją Sirijoje geriau nei D.Trumpas apibūdino Didžiosios Britanijos premjerė Theresa May ir Gynybos sekretorius Jimas Mattisas, kuris teigė, kad ataka buvo skirta tik sustabdyti cheminio ginklo panaudojimą, o didesnių tikslų nebuvo siekiama.
„Tai, ką pasakė tiek T.May, tiek J.Mattisas, galima laikyti oficialia strategija“, – teigė P.Gordonas. Jam nerimą kelia tik vienas dalykas – nežinia, ar šis prezidentas ir jo administracija bus pakankamai drausmingi ir santūrūs, kad neįbestų adatos giliau. Mat drausmė nėra stiprioji D.Trumpo pusė.
