Pasak D.Trumpo administracijai artimo asmens, parama Ukrainai Joe Bideno prezidentavimo metu „sugadino“ V.Zelenskį.
„Su Zelenskiu baigta“, – sakė pašnekovas.
Tuo tarpu kitas D.Trumpo administracijos patarėjas teigė, kad į pastangas pasiekti susitarimą dėl karo pabaigos investuota per daug, kad dabar būtų galima jo atsisakyti.
Pažymima, kad Europos lyderiai, kurie jau dabar bando patenkinti D.Trumpo reikalavimus imtis didesnio vaidmens remiant Ukrainos kovą ir gynybą nuo Rusijos, dabar susiduria su sunkiu pasirinkimu – bandyti padėti Kyjivui savo pastangomis ir sudaryti susitarimą su Valstijomis, galbūt V.Zelenskio politinės ateities sąskaita. JAV jau skamba raginimai V.Zelenskiui atsistatydinti.
Pasak vieno pašnekovo, Europa kolektyviai bandys „surinkti nuolaužas“, tačiau panašu, kad D.Trumpas nusprendė parduoti Ukrainą. Keletas kitų Europos pareigūnų Ovaliajame kabinete įvykusį fiasko pavadino „pasala“.
Agentūros „Bloomberg“ duomenimis, Europos politikai dabar svarsto, kaip reaguoti, jei D.Trumpas bandys priversti Ukrainą sudaryti Rusijai palankų taikos susitarimą.
Pažymima, kad jie vis dar atsigauna po šoko, kurį sukėlė aštrūs JAV pareigūnų perspėjimai, kad JAV nebegali ginti šalių, septynis dešimtmečius buvusių artimiausiomis sąjungininkėmis.
„Financial Times“ rašo, kad D.Trumpo ir J.D.Vance'o kivirčas su V.Zelenskiu Vašingtone, kuris tikriausiai buvo parengtas, taip sugadino jų santykius, kad jų atkurti nebeįmanoma.
Leidinys pažymi, kad V.Zelenskio vizitas į Vašingtoną vasario 28 d. turėjo išgelbėti šiuos santykius „po kelių audringų savaičių“.
Pagrindinis vizito akcentas buvo sutarties dėl naudingųjų iškasenų, kuri turėjo įtvirtinti JAV interesus Ukrainos ekonomikoje ateinantiems dešimtmečiams, pasirašymas. Tačiau jis virto pikta diskusija, kuri, regis, atskleidė daugelį metų tarp abiejų lyderių tvyrojusią įtampą ir nepasitikėjimą.
Anksčiau laikraštis „The Washington Post“, remdamasis aukšto rango D.Trumpo administracijos pareigūnu, rašė, kad Baltieji rūmai svarsto galimybę sustabdyti visą šiuo metu Ukrainai teikiamą karinę pagalbą.
„New York Times“ taip pat pažymėjo, kad D.Trumpas gali nuspręsti nutraukti net ir netiesioginę JAV teikiamą paramą.
Vasario 28 d. per V.Zelenskio ir D.Trumpo pareiškimus spaudai Baltųjų rūmų Ovaliajame kabinete tiesioginiame eteryje kilo konfliktas. JAV prezidentas pasakė V.Zelenskiui, kad jis „turėtų būti dėkingas“, ir apkaltino jį, kad Ukraina „žaidžia su Trečiuoju pasauliniu karu“, neleisdamas Ukrainos prezidentui iki galo atsakyti.
-
V.Adamkus: gėrėjausi D.Trumpo puolimą atlaikiusiu V.Zelenskiu
-
V.Landsbergis apie D.Trumpą: „Žmonės aukštose pareigose, bet koks žemas lygis“
-
Vokietija: D.Trumpo ir V.Zelenskio ginčas rodo, kad prasidėjo naujas gėdos amžius
-
G.Nausėda: JAV liks lyderiu pasaulio arenoje, bet ES privalo tapti lygiaverte
-
V.Zelenskis: D.Trumpo parama vis dar yra labai svarbi
Vienu metu D.Trumpas pasakė V.Zelenskiui, kad „arba jūs sudarote susitarimą, arba mes pasitraukiame“. Viceprezidentas J.D.Vance'as gynė D.Trumpą ir sakė, kad V.Zelenskis „turėtų būti dėkingas Jungtinių Valstijų prezidentui“, kuris „bando užkirsti kelią jo šalies sunaikinimui“.
Po to Ukrainos delegacija anksčiau laiko paliko Baltuosius rūmus, o Ukraina ir JAV nepasirašė susitarimo dėl naudingųjų iškasenų.
D.Trumpas sakė, kad jo Ukrainos kolega Volodymyras Zelenskis „nėra žmogus, kuris nori taikos“, o Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas, anot jo, nori užbaigti karą.
V.Zelenskis interviu „Fox News“ sakė, kad nemano, jog reikia atsiprašyti JAV prezidento D.Trumpo po ginčo Baltuosiuose rūmuose, tačiau pabrėžė, kad gerbia Amerikos žmones. Jis taip pat tiki, kad santykius su D. Trumpu dar galima atkurti, ir sakė, kad yra pasirengęs susitarti dėl naudingųjų iškasenų.
