Anot dienraščio, laiškus D.Trumpo Baltieji rūmai išsiuntė birželį, o jie liudija prieš Aljanso viršūnių susitikimą, kuris vyks kitą savaitę Briuselyje, tvyrančią įtampą. JAV prezidentas vis suabejoja NATO nauda ir yra teigęs, kad Aljanso narės išnaudoja amerikiečius.
Vieša D.Trumpo kritika gali reikšti, kad gresia dar viena konfrontacija – panaši į tokią, kokią jau buvo galima stebėti per Didžiojo septyneto (G-7) susitikimą Kvebeke. Auga nerimas, kad NATO viršūnių susitikimas taps ne solidarumo, o skilimo demonstracija.
Tai, be abejo, būtų naudinga Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kuris iškart po Aljanso viršūnių susitikimo su D.Trumpu akis į akį bendraus Helsinkyje. Pagrindinis V.Putino tikslas – NATO ir transatlantinio aljanso suskaldymas.
Savo laiškuose D.Trumpas adresatams leido suprasti, kad net dabar, nors priekaištai skamba jau daugiau nei metus, JAV sąjungininkės nenuveikė nieko ypatinga stiprindamos kolektyvinę gynybą ir vis dar neskiria pakankamai lėšų saugumui.
Esą JAV gali reaguoti ir perskirstyti amerikiečių karinius pajėgumus pasaulyje. Praėjusią savaitę jau pasigirdo kalbų, kad Vašingtonas gali dalį karių iš Vokietijos perkelti į kaimyninę Lenkiją.
Šios šalies konservatorių vyriausybė yra entuziastinga D.Trumpo administracijos šalininkė ir, kaip skelbiama, už nuolatinę JAV karinę bazę yra pasiūliusi 2 mlrd. dolerių. O pats D.Trumpas esą labai nustebo sužinojęs, kad Vokietijoje dislokuota 35 tūkst. amerikiečių karių.
„Kaip mes jau kalbėjome per jūsų vizitą balandį, Jungtinėse Valstijose jaučiamas vis didesnis nusivylimas dėl to, kad kai kurie sąjungininkai nepasitempia, nors buvo žadėję, jog pasitemps“, – laiške Vokietijos kanclerei Angelai Merkel rašė D.Trumpas.
„JAV toliau skiria vis daugiau išteklių Europos gynybai, nors žemyno ekonomikai, įskaitant Vokietijos, gerai sekasi, o saugumo iššūkių netrūksta. Tai mums nebėra priimtina. Nusivylusi ne tik vykdomoji valdžia – susirūpinęs ir Kongresas“, – pridūrė Amerikos prezidentas.
D.Trumpas skundžiasi, kad daug NATO narių neskuba įgyvendinti 2014 metais per viršūnių susitikimą Velse prisiimtų įsipareigojimų iki 2024-ųjų imti artėti prie tikslo skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai.
D.Trumpas: „JAV toliau skiria vis daugiau išteklių Europos gynybai, nors žemyno ekonomikai, įskaitant Vokietijos, gerai sekasi, o saugumo iššūkių netrūksta. Tai mums nebėra priimtina.“
Sąjungininkus, esą vengiančius dalintis NATO išlaikymo našta, iš tiesų kritikuodavo ir ankstesni JAV prezidentai.
Tačiau D.Trumpas tiesiog žaibuoja – jo teigimu, amerikiečių partneriai iš tikrųjų yra veltėdžiai, nesugebantys padengti skolų Aljansui. Analitikai jau ne sykį skelbė, kad taip D.Trumpas demonstruoja absoliutų nesuvokimą, kaip veikia NATO.
A.Merkel ar Justinas Trudeau į laišką kol kas konkrečiai nesureagavo, tačiau Belgijos premjeras Charlesas Michelis praėjusią savaitę patvirtino sulaukęs D.Trumpo kreipimosi ir žurnalistams pareiškė, kad laiškas jam „nepadarė didelio įspūdžio“.
Pačioje Amerikoje D.Trumpas sulaukė kritikos. Antai Vokietijos Marshallo fondo ekspertas Derekas Chollet įsitikinęs, kad JAV prezidentas iki šiol nesupranta, kas yra NATO.
„Trumpas, regis, vis dar galvoja, kad NATO yra klubas, į kurį reikia nešti įmokas, kuriame reikia susimokėti už „stogą“, kuriame JAV tik saugo visus veltėdžius ir nuolat atostogaujančius europiečius“, – kalbėjo D.Chollet.
Kiek iš viso lyderių sulaukė laiško iš D.Trumpo, tiksliai neaišku. Bet „The New York Times“ šaltiniai diplomatiniuose sluoksniuose kalba apie mažiausiai tuziną laiškų – jų sulaukta Italijoje, Liuksemburge, Nyderlanduose, Portugalijoje, Ispanijoje.
Lietuva, kaip ir dar kelios NATO narės, priekaištų iš D.Trumpo išgirsti neturėtų – mūsų šalis jau skiria gynybai 2 proc. BVP.
NATO sąjungininkės teisina išlaidas gynybai
Tuo tarpu NATO sąjungininkės Europoje atremia Vašingtono kritiką, kad jos nepakankamai išleidžia gynybai.
Rusijai aneksavus Ukrainos Krymo pusiasalį, NATO sąjungininkės 2014 metais sutiko atšaukti gynybos biudžeto apkarpymus ir augant ekonomikai pradėti didinti išlaidas, norint per dešimtmetį pasiekti 2 proc. bendrojo vidaus produkto.
Antradienį naujienų agentūrai „The Associated Press“ atsiųstame laiške Norvegijos gynybos ministras Frankas Bakke-Jensenas sakė, kad „Norvegija laikosi savo 2014 metų NATO viršūnių susitikimo sprendimo ir jį įgyvendina“.
