Pliekdamas pinigų gynybai, jo manymu, gailinčius, o iš tiesų turbūt nelabai jų ir turinčius sąjungininkus, D.Trumpas neparėmė pagrindinio NATO savitarpio pagalbos principo – pagal Aljanso sutarties 5-ąjį straipsnį vienos narės užpuolimas yra visų narių užpuolimas.
Įdomiausia, kad prieš JAV prezidento viešnagę Briuselyje Baltieji rūmai žiniasklaidą jau buvo paruošę, kad D.Trumpas patvirtins Vašingtono paramą 5-ajam straipsniui.
Tačiau D.Trumpas, per pernykštę rinkimų kampaniją „The New York Times“ teigęs, kad, pavyzdžiui, Baltijos šalis gintų tik jei jos vykdytų savo įsipareigojimus NATO, ir šį kartą kalbėjo apie sąjungininkų „skolas“, o ne apie Aljanso vienybę.
Kol Vašingtone aiškinamasi, kas – ar pats D.Trumpas, ar jo patarėjai – paskutinę minutę pakeitė jo Briuselyje pasakytos kalbos tekstą, apžvalgininkai stebisi tokiu sprendimu.
Svarbu ne vien turinys, bet ir forma
Baltųjų rūmų spaudos sekretorius Seanas Spiceris, ketvirtadienį prispaustas dėl D.Trumpo kalbos, bandė juokauti – esą vien D.Trumpo apsilankymas NATO viršūnių susitikime yra įrodymas, kad prezidentas remia Aljansą.
Tačiau, pavyzdžiui, ilgametis JAV diplomatas ir šalies ambasadoriaus prie NATO pareigas 2001–2005 metais ėjęs Nicholasas Burnsas iškart atkreipė dėmesį į vienintelį istorinį faktą.
Iki šiol visi JAV prezidentai nuo Harry Trumano valdymo laikų buvo išreiškę tvirtą paramą NATO sutarties 5-ajam straipsniui ir patvirtinę, kad Amerika gintų Aljanso šalis Europoje.
Jis priminė, kad iki šiol visi JAV prezidentai nuo Harry Trumano valdymo laikų buvo išreiškę tvirtą paramą NATO sutarties 5-ajam straipsniui ir patvirtinę, kad Amerika gintų Aljanso šalis Europoje.
„Manau, kad jis šykščiai kalbėjo apie JAV įsipareigojimus ir negailėjo kritikos“, – pripažino ir buvęs NATO politikos planavimo departamento vadovas Fabrice'as Pothier.
Kol kas panašu, kad D.Trumpas atsakomybę už kalbėjimą apie NATO vienybę ir, beje, Vladimiro Putino režimo Rusijoje kritiką, perleidęs kitiems savo administracijos pareigūnams.
Apie kolektyvinę gynybą, pavyzdžiui, drąsiai kalba JAV valstybės sekretorius Rexas Tillersonas, Pentagono vadovas Jamesas Mattisas.
Bet ne pats D.Trumpas. Aišku, neverta pamiršti, kad JAV nusiteikusios didinti gynybos biudžetą, taip pat – stiprinti pajėgumus Europoje. Vis dėlto didžiojoje politikoje svarbu ne tik turinys, bet ir forma.
Dėl kalbos išvyka – nesėkminga
Tyrimų centro „Brookings Institution“ ekspertas Thomas Wrightas teigė neabejojęs, kad D.Trumpas pasisakys apie NATO sutarties 5-ąjį straipsnį, nes „juk tai taip paprasta“.
„Laikas buvo tobulas, kaip ir vieta (D.Trumpas kalbą sakė palei Rugsėjo 11-osios paminklą prie naujosios NATO būstinės, o būtent po šių 2001 metų atakų buvo kol kas vienintelį kartą aktyvuotas 5-asis straipsnis, – red.).
Neįtikėtina, kad jis to nepadarė. Manau, kad tai jam rimta problema, o jo kalba išvyką į Briuselį automatiškai pavertė nesėkme“, – svarstė Th.Wrightas.
Jis taip pat teigė, kad D.Trumpo „epinė nesėkmė“ Briuselyje gali reikšti, jog „Putinas artimiausiais metais surengs jam egzaminą“.
Ianas Bremmeris: „Galima tikėtis žingsnių tik Europos saugumo koordinavimo link, kurie nebus derinami su Jungtinėmis Valstijomis.“
Tuo metu didžiausios pasaulyje geopolitinės rizikos konsultacijų bendrovės „Eurasia Group“ vadovui Ianui Bremmeriui neramu dėl tokių artimų JAV sąjungininkų kaip Vokietija ir Prancūzija reakcijos į D.Trumpo elgesį.
„Tokia poza didina riziką, kad šios šalys pasuks savo keliu. Galima tikėtis žingsnių tik Europos saugumo koordinavimo link, kurie nebus derinami su Jungtinėmis Valstijomis“, – svarstė I.Bremmeris.
Dėl D.Trumpo kalbos ir žodžių, kurių joje neišgirdo, socialiniame tinkle „Twitter“ siuto buvęs JAV ambasadorius prie NATO Ivo Daalderis, taip pat atkreipęs dėmesį, kad JAV prezidentas tik trumpai paminėjo Rusijos keliamą grėsmę, o daugiau dėmesio kažkodėl skyrė migracijai.
„Anksčiau vadinęs NATO pasenusia organizacija, Trumpas turėjo pasakyti tai, ką pasakė visi jo pirmtakai nuo Trumano, – kad Amerika yra įsipareigojusi 5-ajam straipsniui. Jis to nepadarė. Aljansui tai stiprus smūgis.
Pirmasis Trumpui NATO viršūnių susitikimas buvo proga suvienyti Aljansą. Deja, blokas dabar susiskaldęs labiau nei bet kada anksčiau“, – tvirtino I.Daalderis.
Kalba apie „įsiskolinimus“
Susiskaldymą didina ir tai, kaip JAV prezidentas kalba apie NATO rekomendacijas šalims narėms skirti mažiausiai 2 proc. BVP gynybai.
Lietuva, Latvija ir Rumunija prie tokio tikslo artėja, tačiau kol kas ribą yra pasiekusios tik JAV, Jungtinė Karalystė, Graikija, Lenkija ir Estija.
Problema yra, tačiau D.Trumpas, kaip pastebėjo ne vienas apžvalgininkas, apie gynybos finansavimą kalba taip, tarsi NATO būtų didelė korporacija, JAV – jos direktorius, o europiečiai – skolininkai.
„23 iš 28 valstybių narių vis dar nemoka tiek, kiek privalėtų mokėti ir turėtų mokėti už savo gynybą. Tai neteisinga JAV mokesčių mokėtojų atžvilgiu. Daugelis šių šalių per praėjusius metus yra įsiskolinusios dideles pinigų sumas“, – Briuselyje kalbėjo D.Trumpas.
Į tokias kalbas apie „įsiskolinimus“, pavyzdžiui, Vokietijos (turtingiausios NATO narės tarp tų, kurios gynybai neskiria 2 proc. BVP) pareigūnai reaguoja piktai. Berlyne, regis, apskritai abejojama, ar D.Trumpas suvokia, kaip veikia Aljansas.
Vokiečiai bando per atstumą atkreipti JAV prezidento dėmesį į tai, kad 2 proc. BVP nėra šalies narės įmoka į bendrą NATO biudžetą – tai yra kiekvienos valstybės išlaidos gynybai, o ne įmoka ar skola Amerikai.
Be to, 2014 metais Velse per viršūnių susitikimą susitarta stengtis (aspire) pasiekti 2 proc. BVP ribą.
Formuluotė gana aptaki, tačiau akivaizdu, kad žūtbūtinio reikalavimo nėra. Ir paties Aljanso pareigūnai dokumentuose yra pripažinę, kad po užsitęsusios ekonominės krizės Europoje pinigų gynybai nėra tiek daug.
Galiausiai Velse NATO šalys narės pažadėjo stengtis pasiekti 2 proc. BVP ribą iki 2024 metų, o ne tuoj pat, nors, žinoma, stengiamasi bent jau nemažinti lėšų gynybai. Juolab kad tokį skaičių JAV pareigūnai ėmė minėti tik 2006 metais prieš viršūnių susitikimą Rygoje.
„2 proc. BVP skyrimas gynybai yra tik vienas būdas skaičiuoti ir jis nėra tobulas. Pavyzdžiui, Graikija visada viršija ribą – bet ir dėl to, kad šalies ekonomika silpna, ir dėl to, kad varžomasi su Turkija, kuri, beje, yra NATO narė.
Tačiau Graikijos nuopelnai minimalūs, kai NATO vykdo stambias, sunkias operacijas. Antai Afganistane didžiąją dalį laiko buvo dislokuota vos 15–20 Graikijos karių“, – dar šių metų vasarį rašė Karltono universiteto Kanadoje politologas Stephenas Saidemanas.
